Tiesti šį kelią pradėta 1970-ųjų pavasarį, darbai užtruko 17 metų. Tų darbų pradžia reiškė senojo Žemaičių plento (nutiesto 1939 m.) rekonstrukciją, jo pertvarką į automagistralę. Kai prasidėjo ši Žemaičių plento pertvarka, niekas neįsivaizdavo, kokia bus naujoji automagistralė, kur ji nusidrieks, kam teks ilgus dešimtmečius savo likimus susieti su tuo keliu per Lietuvą.
Tais jau tolimais 1970-aisiais vakariniame Nevėžio upės krante pirmieji darbų ėmėsi 5-osios Panevėžio kelių statybos valdybos kelininkai (vyr. darbų vykdytojas Algirdas Radimonas). Rytiniame Nevėžio krante tuo pat metu darbus pradėjo Kauno 1-osios tiltų statybos valdybos (TSV-1) padalinys (vyr. darbų vykdytojas Silvestras Jusevičius).
Nuo Klaipėdos vakariniame Minijos krante iškasą pradėjo 1-osios Klaipėdos statybos valdybos (KSV-1) kelininkai (vyr. darbų vykdytojas Albinas Šlėvė). Po metų ten dirbo Telšių KSV-3 tiltininkai (vyr. darbų vykdytojas Vytautas Jukelis), į darbus įsijungė vis nauji kelininkų kolektyvai.
Jau nuo pirmųjų žingsnių gamta kelininkus įspėjo, kad Žemaitijos kalvas, upes, slėnius bei lygumas nebus lengva įveikti – greitai atšipdavo ekskavatorių dantys, braškėjo jų strėlės. 1983 metais dar buvo likę neįveikta 20 km neįrengtos žemės sankasos, trūko ekskavatorių, didelės keliamosios galios savivarčių. Netgi iškilo pavojus, kad automagistralės nepavyks laiku užbaigti.
Automagistralė Kaunas–Klaipėda buvo atidaryta 1987 metų rugsėjo 4 dieną, 12 val. aikštėje prie Babtų, o pagrindinės iškilmės vyko Šilalės sankryžoje (236 km nuo Vilniaus). Aukščiausioje magistralės vietoje (220 km) kelininkai pastatė 10 kub. m dydžio, 4,5 m aukščio akmenį, kurį atvežė iš Pajūrio apylinkės Rauško kaimo. Šios vietos aukštis virš jūros lygio – 180,23 metro.
Prieš 25-erius metus nutiesta automagistralė ir šiandien veda į Lietuvos pajūrį, grakščiai reguliuoja automobilių srautus tarp Rytų ir Vakarų, per mūsų kraštą veda tūkstančius keliauninkų iš įvairiausių šalių.
