Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 14d. 15:03

Automobilių tarša miestų gatvėse kas dieną iš lėto artina mirtį

Gatvėje pamatę dūmų debesis skleidžiantį automobilį dažniausiai, ko gero, pakraipome galvą, pagailime vairuotojo, kad neturi pinigų remontui ar tvarkingai transporto priemonei įsigyti. Tačiau gailėti reikėtų ne tokio teršėjo, o pirmiausiai savęs ir savo artimųjų. Nes, kaip teigia aplinkos apsaugos specialistai, didėjanti transporto sektoriaus tarša yra sėlinanti mirtis. Ir netgi galima pamatuoti, kiek tarša trumpina mūsų gyvenimo trukmę, sukeldama ligas.

Specialioje 15min laidoje apie automobilių taršą ir jos poveikį sveikatai kalbėjome su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja prof. Rūta Ustinavičiene, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičiene ir Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovu Vitalijum Augliu.

Laidos metu pašnekovai pateikė įdomių įžvalgų. Pvz., žvelgiant į šios dienos aktualijas, dėl didėjančios taršos didėja galimybės ir užsikrėsti koronavirusu, nes silpsta žmonių imuninė sistema , pastebėjo Irena Taraškevičienė.

Įdomus faktas: nuo COVID-19 pandemijos pasaulyje mirė 3,36 mln. žmonių. Iškastinio kuro sukeliama oro tarša kasmet pražudo 8,7 milijonus.

Tiesa, kaip pastebėjo prof. Rūta Ustinavičienė, vertinant taršos poveikį, sunku išskirti tik automobilių taršą ir pamatuoti jos poveikį konkrečiam žmogui. Paprastai moksliniai tyrimai atliekami žmonių grupei tam tikru laikotarpiu. Tad atsakyti į klausimą, kiek automobilių tarša padidino Lietuvos žmonių mirtingumą ar sutrumpino gyvenimo trukmę, nėra paprasta. Vis dėlto, I.Taraškevičienės nuomone, kasmet Lietuvoje dėl taršos anksčiau laiko miršta apie 2000 žmonių.

Aplinkos ministerijos nuotr./Taršos duomenys
Aplinkos ministerijos nuotr./Taršos duomenys

Pokalbio metu sveikatos specialistai pastebėjo, kad prižiūrėdami savo sveikatą, skiriame daug dėmesio cholesteroliui, tačiau aterosklerozę priartina ir smulkios dalelės iš automobilių teršalų. Kuo jos smulkesnės – tuo pavojingesnės.

Be to, kaip parodė vienas pirmųjų tokio pobūdžio išsamių tyrimų Lietuvoje, tarša azoto oksidais iš automobilių lemia ir vaikų bronchinę astmą.

Vienas iš sunkumų yra tas, kad tarša ne visuomet yra matoma. Nes gatvėje mes matome suodžius, kuriuos išmeta techniškai netvarkingas automobilis, o ne smulkiąsias daleles ar kitus taršos elementus.

Teršalai, darantys įtaką sveikatai (pajuodinti, išskiriami automobilių): kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2), ozonas (O3), anglies monoksidas (CO), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA, benz(o)pirenas), sunkieji metalai, lakūs organiniai junginiai (LOJ).

Vertinant taršos pokytį pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, statistinis automobilio taršumas Lietuvoje - vienas didžiausių ES Panašiai taršūs automobiliai Estijoje, kur nėra taršos mokesčio. O transportas yra vienintelis šalies sektorius, kuriame tarša šį amžių augo ypač dramatiškai (tai rodo transporto šiltnamio dujų emisijos, kurios 2005-2019 m. didėjo 49 proc.).

Jei lygintume Lietuvą su kitomis šalimis pagal dėl aplinkos oro užterštumo prarastų sveiko gyvenimo metų skaičių šimtui gyventojų, PSO diagrama atrodytų taip:

Aplinkos ministerijos nuotr./Taršos duomenys
Aplinkos ministerijos nuotr./Taršos duomenys

Paprastai tariant, Lietuvai dar toli iki ES vidurkio ir Skandinavijos šalių.

Vitalijus Auglys pripažino, kad kontroliuoti automobilių taršą sudėtinga. Nes techninė apžiūra „Tuvlitoje" parodo per mažai parametrų: pavyzdžiui, smalkių rodiklis nustato, ar tinkamai sudegę degalai, o ne taršą.

EURO6 ekologiniu standartu aklai tikėti taip pat nevalia, nes daugelis ekologiškais laikomų automobilių važinėja su išpjautais kietųjų dalelių filtrais ar katalizatoriais. Todėl Aplinkos ministerija ieško būdų, kaip patikrinti realią taršą, o ne nurodytą popieriuje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitalijus Auglys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitalijus Auglys

Štai kodėl jau šią vasarą Aplinkos ministerija pradės tikslesnio nuotolinio taršos matavimo projektą „žaliosiomis dėžėmis". Jos Vilniuje, o po to Kaune skenuos transportą, matuodamos realią taršą. Kol kas tai tik bandomasis projektas, vairuotojai jokių perspėjimų už taršą negaus. Tačiau bus galima susidaryti tikroviškesnį vaizdą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas