Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 21, 18:00

Eksperimentas: kiek ir kieno sąskaita sutaupytume važiuodami lėčiau, nei dabar leidžia KET?

Didėjant važiavimo greičiui, kyla ir degalų sąnaudos. Kartu didėja CO2 emisijos. Šis nenuginčijamas faktas Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje tik dar labiau paaštrino diskusijas apie iš šalies agresorės perkamą naftą. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbęs ekonomistas Raimondas Kuodis teigia, kad išlaidas naftai galima sumažinti apribojus maksimalų leistiną greitį šalies keliuose.
Kelionė iš Vilniaus į Ženevą su „Peugeot 3008“
Spidometras / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Ekonomistas Raimondas Kuodis savo įraše pažėrė kritikos susisiekimo ir aplinkos ministrams, kad šie nesiima priemonių greičiui keliuose mažinti. Anot ekonomisto, apie reikalingumą mažinti greitį keliuose jis kalba bene dešimt metų, o ši tema vėl aktuali tapo Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

Raimondo Kuodžio teigimu, privaloma imtis priemonių, kad būtų mažinamas degalų naudojimas, o kartu ir naftos pirkimas iš šalies agresorės. Ekspertas savo įraše feisbuke pateikė keletą matematinių paskaičiavimų.

Maksimaliu leistinu greičiu vis tiek važiuoja ne visi

Į ekonomisto Raimondo Kuodžio skaičiavimus sureagavo vairavimo ekspertas, įvairių kelionių ir rekordų automobiliais autorius Vitoldas Milius. Jo teigimu, siūlymas riboti greitį iki 90 km/val. visuose keliuose yra perteklinis. Pasak keliautojo, apie ribojimus galėtų būti kalbama nebent Vokietijos greitkelių kontekste, kuriuose yra neriboto greičio atkarpų.

„Man su Raimondu Kuodžiu yra tekę anksčiau dalyvauti vienoje televizijos laidoje šia tema ir jis šią savo idėją deklaravo dar iki Rusijos karo Ukrainoje. Pavyzdžiui Vokietijoje nuolatos vyksta pokalbiai apie neriboto greičio ribojimą greitkeliuose, kur tikrai skirtumas būtų gerokai didesnis tiek ekologijos, tiek finansiniu atžvilgiu. Bet ar reikia mažinti greitį Lietuvoje – abejoju. Be to, jeigu kalbėtume ir apie eismo saugumą, tai prie dabartinių automobilių 130 km/val. greitis yra visiškai saugus“, – kalbėjo Vitoldas Milius.

Vitoldas Milius teigia, kad dėl ekonomiškumo važiuojant lėčiau turėtų apsispręsti patys vairuotojai. Anot pašnekovo, dažniausiai tokiuose keliuose dauguma vairuotojų vis tiek nevažiuoja maksimaliu leistinu greičiu.

Auto Bild Lietuva nuotr./Turo akimirka
Auto Bild Lietuva nuotr./Turo akimirka

„Apie tokį pasiūlymą Lietuvai aš galiu pasakyti tik tiek, kad ir dabar keliuose ne visi vairuotojai važiuoja tiek, kiek galima. Tarkime vakar važiavau iš Palangos. Nusistačiau 130 km/val. greičio palaikymo sistemoje ir tiesiog važiavau. Aš lenkiau labai daug automobilių. Ir tai nebuvo labai prastos mašinos, žiopli vairuotojai, kurie, sakykime, nesugeba pavažiuoti greičiau. Tai buvo ir apynaujai, ir nauji automobiliai, kurių vairuotojai važiavo lėčiau, nei yra leistina.

Manau, kad žmonės patys reaguoja į degalų kainas ir pagal savo kišenę sprendžia, ar jie gali sau leisti išleisti daugiau pinigų, bet sutaupyti laiką, ar atvirkščiai.

Aš iki Palangos ir atgal į Vilnių važiavau su benzinu varoma „Škoda“, tai degalų bako užteko. Važiavau leistinu 130 km/val. greičiu. Jei važiuočiau greičiau, tarkime, kaip vasarą srautas važiuoja į Palangą apie 150 km/val. greičiu, tai jau su baku nesuvažinėčiau. Taigi manau, kad reikia leisti žmonės patiems spręsti pagal savo galimybes, o Rusijai turime atsikirsti kitomis priemonėmis, bet ne tokiu degalų taupymo būdu“, – samprotavo Vitoldas Milius.

Eksperimentas: kiek sutaupysime važiuodami lėčiau nei leistina?

Po šio Raimondo Kuodžio pareiškimo 15min GAZAS sumanė padaryti eksperimentą ir paskaičiuoti, kiek konkrečiu atveju sutaupysime degalų, o kartu ir pinigų važiuojant automagistrale Panevėžys–Vilnius dviem skirtingais režimais – 90 km/val. ir 130 km/val.

136 km atstumas nuo Panevėžio iki Vilniaus, važiuojant 130 km/val. greičiu, įveikiamas per 1 val. 3 min. Toks pats atstumas judant 90 km/val. greičiu nuvažiuojamas per 1 val. 31 min.

Taigi kelionės laikas, priklausomai nuo greičio, skiriasi beveik pusvalandžiu. Jeigu tiksliau – 28 minutėmis. Nors kiekvieno automobilio degalų sąnaudos važiuojant nurodytais greičiais yra skirtingos, nusprendėme paskaičiuoti, kaip skiriasi galutinė kelionės kaina mūsų eksperimento metu.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Eksperimento automobilis „Toyota GR Yaris“
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Eksperimento automobilis „Toyota GR Yaris“

Šių eilučių autorius eksperimentui pasirinko ne patį ekonomiškiausią, tačiau itin žaismingą „Toyota GR Yaris“ automobilį, turintį keturis varomuosius ratus ir 192 kw galią išvystantį benzininį variklį su turbina. Šis „piktas“ „Toyota“ hečbekas turi vos trijų cilindrų agregatą, tačiau apetitu nesiskundžia.

Važiuojant 90 km/val. greičiu šimtui kilometrų jis sunaudoja 8,7 litro degalų. Važiuojant 130 km/val. greičiu, sąnaudos pakilo iki 11,2 litro šimtui kilometrų. Taigi tokie skaičiai parodo, kad važiuojant skirtingais tempais sąnaudos skiriasi 2,5 litro šimtui kilometrų. O konkrečiai šios kelionės atveju skirtumas tarp sunaudoto degalų kiekio visam atstumui yra 3,4 litro. Verta pažymėti tai, kad eksperimento metu sąlygos taupiam vairavimui nebuvo pačios palankiausios – nuolat lijo, pūtė gūsingas vėjas.

Taigi metas apskaičiuoti, kiek finansine išraiška skiriasi pusvalandžiu ilgesnė bei trumpesnė kelionė į Vilnių. Skaičiuokime, kad litro 95 benzino kaina šiuo metu siekia apie 1,70 Eur, tai važiuojant 90 km/val. greičiu 136 km kelionė kainuos 20,10 Eur. ir tam reikės 11,8 litro degalų. Analogiškas atstumas, įveiktas 130 km/val. greičiu, piniginę patuštintų 25,90 Eur., kuriuos išleistume už 15,2 litro sunaudoto benzino.

Taigi skirtumas yra 5,80 Eur. skaičiuojant išlaidas kelionei iš Panevėžio į Vilnių skirtingais tempais. Galima sakyti, kad tokia yra sutaupyto pusvalandžio kaina.

Ir čia rezultatas tik skaičiuojant eksperimentinę kelionę į vieną pusę. Jei reikėtų ir grįžti į Panevėžį, o tokia kelionė būtų kasdienė rutina darbo dienomis, priklausomai nuo minėtų greičių savaitės išlaidos degalams galėtų skirtis 58 eurais, o bendras kelyje sugaištas laiko skirtumas siektų penkias valandas.

Tikslų poveikį gamtai apskaičiuoti sunku

„Toyota“ deklaruoja, kad „GR Yaris“ į aplinką vienam kilometrui išmeta 184 gramus CO2. Tiesa, kaip keičiasi CO2 išmetimo kiekis važiuojant skirtingais greičiais, sužinoti nėra galimybės, nes čia reikėtų skaičiuoti net ir tokius rodiklius, kaip padidėjęs vėjo pasipriešinimas ar nuolat mažėjantis bendras automobilio svoris senkant degalams.

Tačiau vienas faktas aiškus – lėtesniu tempu kelionėje iš Panevėžio į Vilnių sutaupėme 3,4 litro degalų. O tai reiškia, kad ir teršalų į aplinką pateko mažiau.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas