„Free-way“ buvo automobilių dizainerio Daveo Edmonsono. Jis norėjo sukurti pigų automobilį, tinkantį JAV miestų gyventojams. Tai turėjo būti mašina, kuri galėtų išgyventi bet kokią naftos krizę. Be to, „Free-way“ kartu buvo ir linksmas automobilis, kuris į gyvenimą nežiūrėjo per daug rimtai.
Sumažinti „H-M-Vehicles“ „Free-way“ kainą padėjo ne vienas dizaino sprendimas. Visų pirma, šis automobilis techniškai net nebuvo automobilis – kadangi jis turėjo tik tris ratus, daugelyje valstijų jis buvo registruojamas kaip motociklas. Tai reiškė, kad „Free-way“ pakako vieno priekinio žibinto ir nereikėjo veidrodėlių. Be to, „Free-way“ naudojo nemažai mechaninių sniegaeigio dalių, kurios buvo nebrangios ir lengvai prieinamos.
„Free-way“ turėjo virintą plieninį rėmą, kuris buvo sustiprintas įprasto automobilio bamperių aukštyje – šis sprendimas turėjo apsaugoti vairuotoją avarijos metu. Saugumą gerino ir ryškios spalvos, kurios buvo įterptos tiesiai į 3,2 mm storio stiklo pluošto kėbulą. Dauguma „Free-way“ automobilių buvo raudoni, geltoni ir oranžiniai, nors pirkėjai galėjo rinktis ir baltą kėbulo spalvą.
„Free-way“ ilgis siekė 2,92 metrus, plotis – 1,35 m. Benzininis „Free-way“ svėrė vos 317-330 kg, elektrinis – daugiau nei 400 kg. Šis automobilis buvo vienvietis, tačiau turėjo šiek tiek vietos bagažui. Vairuotojai teigia, kad nors „Free-way“ yra gana lėtas, tai yra pakankamai stabilus automobilis, kuris nebijo ir vingiuotų kelių. Prie stabilumo ir žemų degalų sąnaudų prisidėjo ir labai aerodinamiška mašinos forma.
„Free-way“ buvo siūlomas su keturiais variklio variantais. 345 kubinių centimetrų benzininis variklis išvystė 12 AG, tačiau norintys šiek tiek daugiau galios galėjo rinktis ir 16 AG 453 kubinių centimetrų jėgainę. Abu šie varikliai buvo labai ekonomiški – 12 AG versija vidutiniškai sunaudodavo po 2,9 l/100 km, 16 AG – 3,4 l/100 km.
Tiesa, tokios degalų sąnaudos buvo pasiekiamos tik važiuojant apie 64 km/val. greičiu. Pirkėjai galėjo rinktis tarp 11 ir 38 litrų talpos degalų bakų. Už vairuotojo nugaros sumontuotas variklis per bepakopę transmisiją suko vienintelį galinį ratą. Šie automobiliai neturėjo atbulinės pavaros – parkuojantis ar tiesiog išvažiuojant iš garažo „Free-way“ reikėjo pastumti.
Buvo siūloma ir elektrinė 4 AG „Free-way“ versija – ji nebuvo labai populiari, tačiau buvo vienintelė turinti atbulinę pavarą. O štai dyzelinio „Free-way“ taip niekas ir neužsisakė. Nei vienas iš šių automobilių negalėjo išvystyti 100 km/val. greičio.
H-M-Vehicles „Free-way“ buvo gaminamas tris metus, tačiau 1982 metais kompanijai teko užsidaryti, nes veikla nebuvo pelninga. Per tuos tris metus buvo pagaminta apie 700 „Free-way“ automobilių. Dalis jų nebuvo išsaugoti, nes plieninis rėmas buvo linkęs rūdyti. Tačiau nemažai šių automobilių dabar yra muziejuose ir privačiose kolekcijose.
