Sukelia reakcijas
Įrodyta, jog spalvos veikia žmogaus kūną ir protą, sukeldamos vienokias ar kitokias fiziologines reakcijas. Pavyzdžiui, ryškios saulės spalvos patraukia žmogaus dėmesį; tekstas ar piešinys tokiame fone krenta į akis kur kas labiau nei, pavyzdžiui, žydrame ar žalsvame.
Geltona spalva pažadina žmogaus budrumą, atkreipia jo dėmesį į besikeičiančią situaciją, skatina priimti sprendimus. Būtent todėl perspėjamasis šviesoforo signalas žybsi geltona spalva.
Raudona spalva gamtoje dažniausiai reiškia netoliese esantį pavojų. Grėsmė partrenkti pėstįjį – tai pavojus, gresiantis išsyk dviem eismo dalyviams. Raudona šviesoforo spalva veikia atitinkamus vairuotojo ir pėsčiojo nervinius centrus, perspėdama apie galimą pavojų.
Žalia spalva reiškia ramybę bei saugumą – būtent todėl eiti ar važiuoti leidžiama degant žaliam šviesoforo signalui.
Mokslininkų įrodyta, jog žmogaus akis raudoną, žalią ir geltoną spalvas identifikuoja geriausiai. Šių spalvų supainioti neįmanoma – net daltonikai, neskiriantys spalvų, pagal pilkumo atspalvius reaguoja į raudoną ar žalią šviesoforo signalą. Tačiau šis regos defektas spalvų atpažinimą gerokai apsunkina, todėl daltonikams ir draudžiama vairuoti automobilį.
Žiupsnelis istorijos
Šviesoforas nėra nūdienos išradimas. Pirmasis pasaulyje šviesoforas buvo pastatytas Anglijoje, Londone, priešais parlamento rūmus dar 1868-aisiais. Jis buvo panašus į daržo kaliausę – nuleistos „rankos“ reiškė „dėmesio“, pakeltos –„stop“. Naktį arba esant rūkui šviesoforo „galvoje“ degė dujinis žibintas. Žalia jo šviesa reiškė „dėmesio“, raudona – „stop“.
Pirmasis elektrinis įtaisas su žalios ir raudonos spalvų lemputėmis pasirodė 1913 m. Klyvlende (JAV).
Trijų spalvų šviesoforas atsirado Niujorke 1918-aisiais. Europoje jis pasirodė gerokai vėliau, pvz., Berlyne – 1924 m., Londone – 1925 m.
Lietuvoje pirmasis rankiniu būdu valdomas gatvių šviesoforas įrengtas 1947 m. Vilniuje, J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių sankryžoje. Ten pat 1953-aisiais įrengtas ir pirmasis automatinis šviesoforas.
