Dar dabar policijoje dirbantis šio kelių policijos padalinio būrio vadas pasakoja, kad prasidėjus 1990 – 1991 metų įvykiams, kelių policijos pareigūnai buvo pasiruošę veikti bet kuriuo metu, vykdant savo funkcijas ir vadovų nurodymus.
Tuo neramiuoju metu pareigūnai keliuose budėjo visą parą, jiems buvo suteikiamos pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Nuojauta, kad gali įvykti baisūs dalykai, buvo stipri, todėl nemažai vyrų miegodavo tiesiog kabinetuose, pasiruošę bet kam.
Tuomet jaunas, 30-metis kelių policijos būrio vadas, turintis dvi mažas dukreles, su jauduliu prisimena, kad keliuose budėjo jauni, savo tėvynės laisvę pasiryžę ginti vaikinai. Jau anksčiau tarnybą buvo palikę keli žmonės, nutarę, kad tarnybos laisvosios šalies policijoje nebetęs. Tuo metu dirbančių pareigūnų amžiaus vidurkis vos siekė 40 metų, dauguma jų turėjo jaunas šeimas, mažus vaikučius.
Baisią sausio 13-osios naktį, kuomet sovietų karinė technika pradėjo judėti televizijos bokšto link, pagal pavojaus signalą buvo sukviesti visi pareigūnai. Į tarnybą atvyko ir tie, kas sirgo, ir tie, kas atostogavo. Mobiliųjų telefonų tuomet nebuvo, vadai skambino policininkams į namus laidiniais telefonais, netoli gyvenantys vyrai skubiai vyko vienas pas kitą. Taip Specialusis kelių policijos būrys susirinko per 20 minučių.
Apie 50 kelių policininkų tą naktį kontroliavo įvažiavimus ir išvažiavimus į sostinę, saugiai lydėjo autobusus, kuriais prie Parlamento, Televizijos bokšto ir Nacionalinės televizijos ir radijo pastato ginti šalies laisvę vyko žmonės iš visos Lietuvos. Pareigūnams teko gelbėti sužeistuosius, teikti visokeriopą pagalbą žmonėms, nerimaujantiems, susijaudinusiems, kurie tikėjosi iš uniformuotų policininkų pagalbos ir saugumo.
Ir šiandien, praėjus 26 metams nuo baisių 1991 m. įvykių, buvusio Specialios paskirties kelių policijos padalinio būrio vadas, neslėpdamas jaudulio, didžiuojasi kiekvienu policijos pareigūnu, su kuriuo tą naktį stovėjo petys į petį, nebijant priešų tankų, šarvuočių ir automatų. Tais neramiais metais, kai kiekvienas turėjo priimti lemtingą sprendimą dėl savo laisvosios šalies ateities, dauguma jaunų kelių policijos pareigūnų pasirinko vienareikšmiškai – Ginti Tėvynę. Saugoti ją nuo užpuolikų. Padėti visiems, kam reikėjo pagalbos.
Lietuvos kelių policijos tarnyba dėkoja šiems vyrams. Kai kurie iš jų ir dabar dirba šalies keliuose, neieškodami pagarbos, nereikalaudami ypatingo dėmesio. Dirba neabejodami, kad jų pasirinktas kelias yra teisingas, o tikslas yra vienas – Ginti. Saugoti. Padėti.
