Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 09 10, 16:06

KTU profesorė apie oro užterštumą: ką galime padaryti, kad situacija pasikeistų?

Ar oras Lietuvoje švarus? O gal viskas priklauso tik nuo vietos, kurioje esame? Juk vienoks oras bus Labanoro girioje ar ant Olando Kepurės skardžio Giruliuose, prie Baltijos jūros, kitoks – automagistralėje Vilnius–Kaunas.
Degėsiais dvokiantis rūkas Vilniuje.
Degėsiais dvokiantis rūkas Vilniuje. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Kaip teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė profesorė dr. Žaneta Stasiškienė, mes, lietuviai, galime pasidžiaugti, kad kvėpuojame išties pakankamai švariu oru.

Pagrindiniai Lietuvos oro teršėjai yra keliuose šalies regionuose sutelktos energijos gamybos bei didžiosios pramonės įmonės, miestuose – transporto priemonės, o tiksliau jų išmetami teršalai.

Prie oro taršos prisidedame kiekvienas

Gerai žinoma, kad automobilių lietuviai šiandien turi keliskart daugiau nei prieš kelias dešimtis metų. Ne visi vairuojami automobiliai yra nauji ir mažatūriai. Taigi, prie oro taršos šiandien prisidedame praktiškai kiekvienas.

Prie oro taršos šiandien prisidedame praktiškai kiekvienas.

Į klausimą, ką galėtume padaryti, kad situacija pasikeistų, ar mums pakanka sąmoningumo tam padaryti, Ž. Stasiškienė atsako: „Pradėti visada reikia nuo savęs. Ne paslaptis, jog visus didelius sprendimus įkvepia maži pokyčiai. Jei mes nieko nekeisime patys, neperžiūrėsime savo įpročių, vadinasi, ir transporto priemonių pramonei neatsiras postūmio kažką kurti ar gaminti kitaip. Šiuo klausimu būtent paklausa formuoja pasiūlą. Kitaip tariant, jei nenorėsime vartoti kitaip – tvariau, atsakingiau, darniau, tai dar ilgai neturėsime ir iš ko rinktis tą kitokį vartojimą“.

KTU/profesorė dr. Žaneta Stasiškienė
KTU/profesorė dr. Žaneta Stasiškienė

Profesorė tvirtina paskutiniuoju metu pastebinti, kad nemaža šiuolaikinių jaunų žmonių dalis labai aiškiai suvokia, kokioje aplinkoje gyvena, kaip stipriai yra išaugusi aplinkos tarša ir kokią tai turi įtaką visų mūsų gyvenimui.

„Lietuvoje vis stiprėja noras keistis, gyventi kitaip, nei gyveno ankstesnės kartos. Jaunimas galvoja apie tai, kas liks po jų, kaip gyvens jų vaikai. Ir tai labai džiugina.

Kalbant apie plačiąją visuomenę, savaime suprantama, per trumpą laiką pakeisti savo požiūrį, įpročius, persiorientuoti visiškai kita linkme ir vartoti ar judėti kitaip, nei esame pratę, nėra lengva“, – teigia Ž. Stasiškienė.

Pasak KTU atstovės, žmonių pasirinkimą elgtis, vartoti, judėti kitaip: tvariau, darniau, lemia ir tai, kokiu keliu mes kaip valstybė ketiname eiti. Pokyčius reikia inicijuoti turint aiškią viziją – kaip bus toliau, po 5, 10 ar 15 metų.

„Mėgstu kalbėti pavyzdžiais. Tarkime, Norvegija gamina daug hidroenergijos. Natūralu, kad jie turi didelį potencialą šią švarią ir pigią energiją siūlyti kaip paramą elektromobilių savininkams. Ir tai yra labai puiku. Visada reikia apgalvoti, o ką, skatinant vienus ar kitus pokyčius, galima pasiūlyti ir kokią tai turės naudą tiek visuomenei, tiek valstybei, tiek aplinkai. Juk viena, kai elektra bus išgaunama iš atsinaujinančių išteklių, kas kita – iš iškastinio kuro. Antruoju atveju, vargu ar aplinkos tarša mažės“, – pastebi profesorė.

Būtina orientuotis į gerąją kitų šalių patirtį

Ž. Stasiškienės tvirtinimu, ką nors darant, keičiant ar skatinant kaitą, reikia žiūrėti ir viską vertinti sistemiškai, kompleksiškai. „Visos priemonės yra pateisinamos ir geros, kai jos koreliuoja tarpusavyje.

Tarkime, jei įvedamas automobilių taršos mokestis ar skatinamas didesnis dviračių, paspirtukų naudojimas, lygiagrečiai turi būti peržiūrimos ir kitokios viešojo transporto galimybės: daugiau patogesnių ir įvairesnių krypčių maršrutų, intensyvesnis autobusų važiavimo grafikas ir pan.

Atskiras dėmesys tokiu atveju, ko gero, turi būti kreipiamas ir į multimodalinį transportą, tarkime, kažkokį atstumą žmogus važiuoja paspirtuku ar dviračiu, kuris pritaikytas net ir šeimai su mažais vaikais ar vyresnio amžiaus asmeniui, o toliau persėda į kitą transporto priemonę.

Pavyzdžiui, Olandijoje į mokyklas, darželius vaikai vežami dviračiais. Ir jokios oro sąlygos tam neturi įtakos. Sistema puikiai tam pritaikyta, viskas apgalvota, pasverta. Visa tai ir dar daugiau galima pritaikyti ir pas mus,“ – pabrėžia profesorė.

Sparti ekonominė ir socialinė raida transporto sektoriui siūlo ir įvairių sprendimų, galimybių pasinaudoti naujais metodais, technologijomis. Vis plačiau naudojami didieji duomenys, populiarėja dalijimosi ekonomika, spartėja skaitmeninimas. Verslai vis labiau remiasi aplinkosaugos aspektu, žiedinės ekonomikos principais.

Šiuolaikinės tendencijos skatina transporto sektorių priimti greitus ir efektyvius sprendimus siekiant užtikrinti tvarią plėtrą. Nepaisant to, Lietuvos susisiekimas ES šalių kontekste vertinamas vidutiniškai ir šiuo metu vis dar yra ribotas. Norint priklausyti tarptautiniam tinklui ir didinti Lietuvos konkurencingumą, svarbu efektyviai įgyvendinti numatytus projektus ir sistemingai planuoti naujus.

Anot Ž. Stasiškienės, visada būtina orientuotis į geruosius pavyzdžius ir atminti, kad jie kitose šalyse taip pat nebuvo įgyvendinti per dieną. Juk jei visus susodinsi ant dviračių, prieš tai nepakeitęs infrastruktūros, vargu ar tai duos didžiulės naudos. Taip tarša galbūt ir sumažės, bet išaugs traumų tikimybė, žmonių nepasitenkinimas. Tačiau kai viskas vyksta nuosekliai, tuomet ir pokyčiai yra teisingi ir užtikrinti bei atneša apčiuopiamą pridėtinę vertę“, – teigia pašnekovė.

Rinkdamasi automobilį ieškojo privalumų

Profesorei Ž. Stasiškienei antrina Vilniuje gyvenanti studentė Beatričė Vileišytė. Nors teisę vairuoti mergina turi jau penkerius metus, tvirtina, kad iki savo pirmojo automobilio įsigijimo vairavo retai, dažniausiai naudodavosi trumpalaikės automobilių nuomos paslaugomis. Ilgainiui dėl gyvenimo sostinėje B. Vileišytei teko apsvarstyti nuosavo automobilio įsigijimą, tad paskutinius trejus metus ji vairuoja kasdien. Tačiau jos automobilis varomas elektra.

lgainiui kiek brangesnis elektra varomas automobilis gali būti žymiai mažesnė finansinė našta nei tradicinis variantas.

B. Vileišytė neabejoja, kad vienas iš svarbiausių veiksnių renkantis automobilį daugumai žmonių yra jo kaina. „Nors degalais varomą automobilį gali būti paprasčiau ar pigiau įsigyti iškart, mano galva, verta pagalvoti, kad ilgainiui kiek brangesnis elektra varomas automobilis gali būti žymiai mažesnė finansinė našta nei tradicinis variantas. Nors elektromobiliai nėra pigūs, tačiau yra ir kuklesnių modelių. Be to, šiais laikais jau esama galimybės įsigyti ir naudotą elektra varomą automobilį. Taip dariau ir aš. Taip pat labai svarbu įvertinti ir tokius dalykus, kaip valstybės teikiama kompensacija elektromobilių įsigijimui fiziniams asmenims, taršos mokestis registruojant automobilį. Na, o apie didžiulę sutaupytą pinigų sumą, kuri būtų išleista mašinos statymui, aš jau nė nekalbu“, – motyvus, kodėl verta rinktis elektromobilį, vardija mergina.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektromobilio įkrovimo stotelė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Elektromobilio įkrovimo stotelė

Galima tiesiog sėsti ir važiuoti

Paprašyta įvardyti, kodėl jai patinka elektromobilis, studentė tikina, kad labiausiai, ko gero, vertina savo mašinos tylą. Na, o du didžiausi universalūs šio automobilio privalumai, anot jos – mašinos įkrovimas ir teisė nemokamai statyti transporto priemonę rinkliava apmokestintose automobilių stovėjimo vietose.

„Turiu galimybę įkrauti savo automobilį prie pat namų, tad ryte sėsdama prie vairo visada esu rami, kad neužsidegs jokia kuro lemputė, kad nereikės per kamščius ieškoti degalinės. Galiu tiesiog sėsti ir važiuoti.

Bent mano patirtis rodo, kad mėnesio išlaidos automobilio krovimui elektra yra kur kas mažesnės nei atitinkamai vairuojant benzinu ar dyzelinu varomą mašiną, tad dėl to elektromobilio vairavimas man dar didesnis pliusas.

Na, o nemokamas jo statymas pasiteisino tiesiog fantastiškai – jau seniai nebesuku galvos, ar kartais nepamiršau įsijungti (ar išjungti) telefone specialios rinkliavos programėlės, nebesirūpinu, kokioje zonoje stoviu: žalioje ar mėlynoje.

Nereali privilegija statyti automobilį pačiame sostinės centre. Beje, nemokamai mašiną galiu statyti ir Kaune, Klaipėdoje, kituose miestuose“, – pasakoja mergina

Net ir vienas pokytis asmeniniame gyvenime jau yra pradžia

Ar elektromobilį pasirinkusiai B. Vileišytei svarbu ekologija? „Esu girdėjusi kontraversiškų nuomonių: vieni žmonės labai džiaugiasi, kad elektra varomas transportas vis dėlto yra geresnė alternatyva aplinkai, kiti bando kritikuoti, kad šių automobilių baterijos gaminamos naudojant vienas ar kitas medžiagas ar kad patys elektros šaltiniai taip pat nėra visiškai nekenksmingi aplinkai.

Aš asmeniškai manau, kad visada galima rinktis naudotą elektra varomą automobilį kaip labiau ekologišką variantą nei pirkti naują, taip pat manau, kad jei jau negalima savo kasdienybėje išsiversti be automobilio, tai elektromobilis vis tiek yra geresnis variantas nei automobilis, varomas benzinu ar dyzelinu“, – teigia mergina.

Elektromobilis vis tiek yra geresnis variantas nei automobilis, varomas benzinu ar dyzelinu.

Pasak pašnekovės, jaunimas šiais laikais yra žymiai geriau informuotas apie oro taršos ir klimato kaitos problemas ir jų svarbą, tad natūraliai renkasi „švaresnes“ judėjimo alternatyvas, objektyviai vertindamas savo vartojimo pasekmes.

Nepaisant to, jog dažnai ekologiškos prekės yra brangesnės, sunkiau pasiekiamos, o pasirinkti draugiškiausią aplinkai variantą kartais būna gana sunku, bet net ir vienas pokytis asmeniniame gyvenime jau yra pradžia.

„Nors negaliu pasakyti, kad darau pakankamai, tačiau džiaugiuosi, kad pasirinkau elektra varomą automobilį“, – tvirtina B. Vileišytė.


Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas