Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 24d. 11:37

Mokslininkai: kaip elgtis su bausmėmis už KET pažeidimus – didinti ar mažinti?

BMW 7 A juostoje
Skaitytojo nuotr. / BMW 7 A juostoje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologų tyrėjų grupė nusprendė ieškoti atsakymų į klausimą: kaip elgtis su bausmėmis už KET pažeidimus: didinti ar mažinti? Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip skirtingi žmonės vertina nuobaudas už konkrečius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kaip šis vertinimas susijęs su jų elgesiu bei sprendimais.

Dauguma žmonių sutinka, kad padariusius kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuotojus reikia bausti. Apie bausmes diskutuojama ir masinės informacijos priemonėse, pasisako įvairūs ekspertai. Diskusijos, kokios turi būti bausmės, itin suaktyvėja įvykus skausmingiems eismo įvykiams, kuriuose žūsta žmonės.

Tiek visuomenės, tiek ekspertų nuomonės neretai išsiskiria. Dalis žmonių mano, kad nuobaudos turi būti didinamos. Kai kurie netgi siūlo drastiškas priemones kaip draudimą vairuoti automobilį visą gyvenimą. Taip tikimasi, kad žinojimas, kokia rimta bausmė laukia, atbaidys vairuotojus nuo netinkamo elgesio.

Kiti svarsto, kad baudų didinimas ar nuobaudų sunkinimas nebus efektyvus, nes prasižengti linkę vairuotojai negalvoja apie savo elgesio pasekmes. Reikia pripažinti, kad dažnai šiose diskusijose vyrauja emociniai argumentai. Norint pasiekti, kad bausmės iš tiesų sulaikytų vairuotojus nuo taisyklių pažeidimo, reikalingas racionalus, faktais ir mokslo duomenimis paremtas požiūris.

Šiuo metu Lietuvoje vairuotojui, padariusiam kelių eismo taisyklių pažeidimą, gali grėsti trijų rūšių nuobaudos. Dažniausiai pažeidėjai baudžiami pinigine bauda. Kai kurie taisyklių pažeidimai kelyje baudžiami taip pat ir teisės vairuoti automobilį atėmimu. Tam tikrais atvejais, šalia kitos nuobaudos, gali būti paskirtas ir laisvės apribojimas.

Mąstydami racionaliai mes tikimės, kad nubaudę žmogų už jo padarytą nusižengimą, mes jį išmokome daugiau taip nesielgti. Galima pamatyti ir analogiją su vaikų auklėjimu. Kai tėvai nubaudžia netinkamai pasielgusį vaiką, jie tikisi, kad vaikas apmąstys savo elgesį ir daugiau taip nesielgs. Tačiau tiek iš asmeninės patirties, tiek ir stebėdami kitus mes žinome, kad nėra viskas taip paprasta, žmonių elgesys taip lengvai nesikeičia.

Psichologai, aiškindami, kaip žmogaus elgesį veikia skiriamos bausmės, dažniausiai remiasi Kognityvine atgrasymo teorija. Šios teorijos autoriai nurodo, kad bausmės efektyvumui svarbiausia yra tai, kaip konkrečią bausmę suvokia bei vertina prasižengęs žmogus. Manoma, kad bausmė bus efektyvesnė ir skatins žmogų permąstyti savo elgesį ateityje, jei gautą nuobaudą žmogus vertins kaip griežtą ir neišvengiamą, ją gaus labai greitai po nusižengimo (dėl to didėja tikimybė, kad bausmę susies su savo elgesiu) bei bus tikras, kad už netinkamą elgesį tikrai bus pagautas. Jei kuri nors sąlyga yra pažeidžiama, žmogus labiau rizikuoja tikėdamasis, kad šį kartą bausmės už nusižengimą išvengs.

Tenka pripažinti, kad žinių apie tai, kaip žmonės vertina nuobaudas už konkrečius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip suvokia jų efektyvumą, praktiškai nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nežinome, kokios žmogaus savybės, nuostatos bei charakteris lemia tam tikrą nuobaudų vertinimą, ir kokiems žmonėms egzistuojanti bausmių sistema yra efektyvi, o kokiems – ne. Tad šiuo atveju ekspertai dažniausiai remiasi ne įrodymais grįstomis žiniomis, o teoriniais samprotavimais apie tai, kaip „turėtų nuobaudos veikti“. Todėl VDU psichologų tyrėjų grupė nusprendė ieškoti atsakymų į šiuos klausimus. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip skirtingi žmonės vertina nuobaudas už konkrečius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kaip šis vertinimas susijęs su jų elgesiu bei sprendimais.

Jei norime veiksmingesnės nuobaudų sistemos, reikalingos bendros visuomenės bei mokslininkų pastangos. Kuo daugiau žmonių išsakys savo nuomonę, tuo tikslesnes susistemintas žinias turės mokslininkai ir tuo labiau pagrįstas išvadas galėsime pateikti politikos formuotojams. Tad kviečiame prie tyrimo prisėdėti visus vairuotojus ir išsakyti savo požiūrį čia.

Tyrimą vykdo VDU mokslininkų grupė: Auksė Endriulaitienė, Laura Šeibokaitė, Justina Slavinskienė, Rasa Markšaitytė, Mark Sullman ir Renata Arlauskienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

01:27:07
01:32
01:48

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie Gazas