TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

„Mototurizmo ralio“ perlai: raganių mindomas Šatrijos kalnas ir Luokės kapinės, menančios Tadą Blindą

Šaltinis: 15min
1
A A

Šatrijos kalnas (Pašatrijos, Luokės piliakalnis) Telšių rajone – ko gero, populiariausia Lietuvos vieta švęsti Jonines. Ji išties mėgstama ratuotų turistų. Tiesa, nemažai daliai tautiečių Šatrijos kalnas primena svieto lygintoją Tadą Blindą. O kitiems – tai pagonių tikėjimo centras, buvusi piliavietė.

Šatrijos kalną rugpjūčio 19 d. aplankys ir „Mototurzimo ralio“ dalyviai. Jų tikslas – keliaujant motociklais per dieną aplankyti kuo daugiau objektų, susijusių su Tėvynės gynyba (tokia šių metų renginio tema). Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.

Luokės kapinės

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Šatrijos kalno apylinkės, Luokės kapinės
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Šatrijos kalno apylinkės, Luokės kapinės

Bet kuriuo atveju, norintys geriau pažinti savo kraštą tautiečiai turėtų čia apsilankyti. Pakeliui nuo Telšių, kirsdami Luokę, pravažiuosite įspūdingas kapinaites su koplyčia. Pasak šaltinių, šalia šių kapinaičių ilsisi Tadas Blinda. Mat užmuštą svieto lygintoją kunigas palaidojo nešventintoje Luokės kapinių vietoje, už „griovio“, kur buvo savižudžių vieta (po karo toje kapinių vietoje kartais laidodavo ir žuvusius partizanus).

TAIP PAT SKAITYKITE: Lėbautojų paminta Lietuvos garbė: Ėgliškių (Andulių) piliakalnis šalia Kretingos

Vėliau, pasukę į kairę vieškeliu, tolumoje išvysite dunksantį įspūdingą 228,7 m aukščio Šatrijos kalną.

Šatrija: ir raganiams, ir padoriems žmonėms

Kaip 15min yra pasakojusi Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė, Šatrija labai nukentėjo sovietiniais laikais. Jo šlaitai buvo ariami, į kalną lipdavo kaip kas užsimano, netgi motociklais ir mašinomis bandydavo įriedėti. Dėl šlaitų erozijos, augmenijos apsaugos ir kultūrinio sluoksnio išsaugojimo niekas galvos nesukdavo. Po švenčių likdavo krūvos šiukšlių.

Teko skubiai imtis priemonių apsaugoti šiam gausiai turistų lankomam objektui. Laimei, susidarė palanki proga pasinaudoti Europos Sąjungos fondų finansuojamu projektu, skirtu Saugomų teritorijų tvarkymui.

Antrajame jo etape varniškiai šauniai pasidarbavo, taigi dabar visus piliakalnio lankytojus pasitinka rūpestingai sutvarkyta aplinka. Šatrijos kalno papėdėje įrengtoje aikštelėje yra kur pasistatyti transportą, kalno link veda puikus pėsčiųjų keliukas, aukščau pereinantis į sutvirtintą taką, vedantį link medinių laiptų. Direkcijos darbuotojai tikisi, kad dabar gal sumažės lankytojų, kopiančių kalvos šlaitais ir negailestingai juos ardančių savo kojomis.

Nacionaliniai piliakalnių lankymo ypatumai

Ir, jei rašėme, kad Kretingos apylinkių gyventojai savo istoriniam Andulių piliakalniui nerodo deramos pagarbos, tai Šatrija šia prasme yra tikras rojus. Iškart už aikštelės – ženklas „Mechaninių transporto priemonių eismas draudžiamas“ ir link kalno vedantis vieškelis. Ir ką jūs sau manote? Iš tos didelės meilės Tėvynei ir jos istorijai, tautiečiai pro ženklą visureigiais ropoja tiesiai į kalną – tarsi kojos jų jau nebepaneštų.

Per pusvalandį link Šatrijos tokiu būdu atvažiavo emigrantas iš D.Britanijos su „Mercedes ML“ ir „vietinė“ moteris su „Škoda Yeti“. Ko gero, tai – puiki iliustracija S.Nėries eilėraščiui, parašytam, be abejo, ne apie Šatrijos kalną: „Žygiais o ne žodžiais mes Tėvynę mylim“.

VIDEO: „Mototurizmo ralis“: Šatrijos kalno apylinkės

Šatrija kūryboje

Beje, jei jau prabilome apie literatūrą, Šatrijos kalvą savo kūryboje įamžino nemažai Lietuvos literatų bei dailininkų: Eduardas Mieželaitis, Antanas Žmuidzinavičius, Maironis, Kazys Bradūnas, M.K.Čiurlionis. O Marija Pečkauskaitė pasirinko Šatrijos Raganos slapyvardį.

Apie raganas, šatras ir peles

Pasakojama, kad nuo seno ant kalvos renkasi visos Žemaitijos raganos. Kažkada jos apipylė žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią ir atsirado piliakalnis. Bažnyčiai ėmus pūti, kalno viršus įlinko.

Kita legenda pasakoja, kad kažkada per kalvotą Žemaitiją ėjęs milžinas prisipylė pilnas kišenes žemių. Pavargęs prigulė pailsėti ir užmigo. Kur buvusios kur nebuvusios čia pat atlėkė pelės, kurios pragraužė kišenes ieškodamos skanėstų. Prabudęs milžinas įsiuto ir sušuko: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“ Pelės kaipmat išsilakstė, ir taip prigijo Šatrijos pavadinimas.

Kasmet, trečiąjį liepos šeštadienį, senojo žemaičių tikėjimo tesėjai susirenka ant Šatrijos švęsti Gabijos šventės.

Ką pamatysite

Palikę automobilį nustatytoje vietoje (asfaltuotoje aikštelėje) ir atkeliavę iki piliakalnio takeliu, tikrai turėsite kuo pasigrožėti. Ne veltui šiemet gražiausio Lietuvos piliakalnio rinkimuose Šatrija (Luokės piliakalnis) užėmė antrąją vietą, į priekį praleidęs tik Kernavės grožybes.

Nuo Šatrijos matyti ir kiti didesni kalnai – Medvėgalis ir Sprūdė, matosi Telšių katedros bokštai.

Archeologiniai radiniai

Pagal archeologinius radinius Šatrijos piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio antra puse – II tūkstantmečio pradžia. Kalvoje rasti archeologiniai radiniai: degintiniai kapai, laidojimo urnos, ašariniai puodeliai, dubeniuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai, akmeniniai kirvukai.

Kalvos viršuje XIV a. stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonių gyventa dar nuo II a. pr. m. e. Čia galėjo būti vienas svarbiausių pagonių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus krikščionybę. Viduramžiais buvo net mėginta pervadinti kalvą šv. Juozapoto kalnu, bet šis pavadinimas neprigijo.

Luokės dvaras

Luokė išties buvo viena iš didžiausių ir Žemaitijos gyvenime didelę įtaką turėjusių gyvenviečių. Rašytiniuose šaltiniuose jau XIV-XV amžiuje minimas Luokės valsčius ir dvaras. Jis buvo ypatingoje vietoje: vos už trijų kilometrų – legendomis apipintas Šatrijos kalnas, vienas gražiausių ir didingiausių Žemaitijoje. Iš čia keliai šakojasi į Telšius, Kuršėnus, Varnius, Tryškius. Nuo kalvų prieš kiekvieno keleivio akis atsiveria paslaptingi ir savo grožiu įstabūs tolimų apylinkių vaizdai, į kuriuos įsilieja ir savo tamsžaliu solidumu išsiskirianti Bivainės giria, Guivėnų, Biržuvėnų miškai.

P.S. „Mototurizmo ralį“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Gazas