- Draudžiama naudotis mobiliojo ryšio telefonu. Draudimas naudotis mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos vairuojant įsigaliojo jau prieš dešimtmetį, tačiau iki šiol didelė dalis vairuotojų nepaiso šio reikalavimo. 2013 metais policija nubaudė net 24 tūkst. vairuotojų, nepaisiusių šio draudimo. Be laisvų rankų įrangos vairuotojams negalima skambinti, rašyti trumpųjų SMS žinučių, naudotis el. paštu, naršyti ar panašiai. Naudojimasis mobiliojo ryšio telefonu atitraukia vairuotojo dėmesį ir sulėtina jo reakciją, todėl tampa dažna eismo nelaimių priežastimi.
- Užsisegti diržą būtina ir sėdint ant galinės automobilio sėdynės. Saugos diržai yra pagrindinė keleivių saugumo priemonė, o oro pagalvės, elektroninės ar kitos saugos priemonės – tik papildančios. Apskaičiuota, kad važiuojant 80 km/h greičiu ir trenkiantis į nejudančią kliūtį, neprisisegęs diržo keleivis žūsta greičiau nei per 0,3 sekundės – greičiau, nei ant žemės pradeda kristi stiklo ar metalo nuolaužos. Nepaisant to, eismo dalyviai dažnai neslepia, jog saugos diržus segasi ne visada, ypač – jei sėdi galinėse sėdynėse.
- Išlipdamas iš automobilio vairuotojas privalo vilkėti šviesą atspindinčią liemenę. Tamsiuoju paros metu kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, priverstinai sustojęs transporto priemonės vairuotojas, išlipdamas iš automobilio, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba turi būti prisisegęs atšvaitą. Deja, daugybėje automobilių liemenės tiesiog guli neišpakuotos bagažinėje...
- Gyvenvietėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Vairuotojai labai gerai išmoko važiuoti 130 km/h greičiu automagistralėse, tačiau rečiau paiso 2003 metais įvesto 50 km/h greičio ribojimo miestuose. Vien praėjusiais metais Lietuvos kelių policija užfiksavo beveik 125 000 greičio viršijimo atvejų. Dažnas vairuotojas yra įsitikinęs, kad greičio matuokliai ar policija nefiksuoja iki 10 km/val. viršyto greičio, todėl leidžia sau važiuoti greičiau, nepaisydamas saugumo reikalavimų. O juk jie buvo priimti siekiant sumažinti avaringumą ir žuvusiųjų skaičių miestuose, nes greičio sumažinimas 1 km/h mirtingumą keliuose sumažina 4 procentais.
- Vežti vaikus galima tik jiems pritaikytose sėdynėse. 1993 metų taisyklės numatė, kad vaikams iki 12 metų amžiaus diržo segėti nereikia. 2003-iais, paisant Europos saugumo standartų, numatyta, kad vaikus iki trejų metų amžiaus galima vežti tik specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse. Dar beveik po dešimtmečio – nuo 2012 m. įsigaliojo dabar taikomas reikalavimas, kad visi vaikai iki 12 metų amžiaus arba 135 cm ūgio turi būti vežami tik specialiai jiems pritaikytose sėdynėse.
„Kelių eismo taisyklės nuolat peržiūrimos ir keičiamos ne veltui – siekiama didinti eismo dalyvių saugumą, mažinti avaringumą ir nelaimių keliuose skaičių. Griežtesni KET reikalavimai prisidėjo prie to, kad žuvusiųjų keliuose skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo daugiau nei 2 kartus. Todėl eismo dalyviams svarbu nuolat sekti ir paisyti KET pakeitimų. Norime paskatinti juos tą daryti, todėl jau penktus metus rengiame ir kviečiame visuomenę dalyvauti Nacionaliniame KET egzamine bei savanoriškai pasitikrinti, ar gerai žinome KET reikalavimus“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
