Rytą sostinėje susiformavusios spūstys nesibaigė ir pietų metu. Tokios situacijos paaiškinimai gali būti keli. Pirmas – tai gatvių remontai svarbiose eismo arterijose. Pavyzdžiui, sostinės Žalgirio–Kalvarijų gatvių sankryžoje spūstys nesibaigia visą dieną. Čia dėl tiesiamų komunikacijų eismo juostų skaičius sumažėjęs per pusę.
Tačiau Geležinio Vilko gatvė arba Oslo gatvės atkarpa nuo Vakarinio aplinkkelio iki Gariūnų kemšasi ne dėl remonto – kaltas gerokai padidėjęs automobilių srautas.
Dar nepasiekėme 2019 m. lygio
„Susisiekimo paslaugų“ automatizuotos šviesoforų valdymo sistemos duomenimis, 22-ąją metų savaitę Vilniuje užfiksuota apie 6 proc. mažiau automobilių negu 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu ir apie 4 proc. daugiau automobilių negu 2020 m. tuo pačiu metu. Lyginant su 21-ąja šių metų savaite, automobilių skaičius padidėjo apie 1,15 proc., – informavo „Susisiekimo paslaugų“ atstovė Miglė Bielinytė.
Jos teigimu, švelnėjant karantino ribojimams ir gyvenimui grįžtant į įprastesnį ritmą, ir keleivių srautas viešajame transporte Vilniuje palaipsniui auga. Šiuo metu kasdienių kelionių dar apie 49 proc. mažiau nei iki karantino. Tačiau balandį šis skaičius siekė virš 60 proc., o intensyviausiu pandemijos laikotarpiu ir virš 80 proc.
„Daugiausia keleivių fiksuojame rytinio ir vakarinio piko metu, miestiečiams judant į darbą, mokymo įstaigas – tai įprasta tendencija, kuri nesikeitė ir karantino laikotarpiu“, – komentavo M.Bielinytė
Spūsčių išvengti nepavyks. Bet gal jas galime sumažinti?
Eismo specialistų teigimu, penktadienio ir sekmadienio spūstys – neišvengiamas reiškinys. Nes penktadienį daugybė žmonių stengiasi pabėgti iš miesto, o sekmadienio vakarą grįžta iš pajūrio ar sodybų.
Pavyzdžiui, dėl magistraliniame kelyje ties Kaunu vykdomų darbų ribojamas automobilių eismas, todėl savaitgaliais ir piko metu formuojasi automobilių spūstys.
Pavyzdžiui prieš savaitę 15min žurnalistas iš Vilniaus į Kelmę (ten vyko Žemaitijos ralis) važiavo ne pro Kauną, o pro Panevėžį. Programėlė WAZE rodė, kad 20 km tolimesnį atstumą automobilis nuvažiuos 17 min. greičiau nei trumpesniu maršrutu pro „Megą“ Kaune. Dėl to kalta tilto per Nerį statyba ir kiti remonto darbai.
LAKD patikslino, kad ties Kaunu vykdomi intensyvūs kelio remonto darbai (91,36 km), baigiama naujo tilto per Nerį statyba (nuo 99,29 iki 100,47 km), kiek toliau, važiuojant link Klaipėdos, pertvarkoma pavojingiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle esanti sankryža, statomas viadukas ir jungiamieji keliai (nuo 102,90 iki 107,00 km).
Nuo Kauno link Klaipėdos, gerinant kelio dangos būklę ir kad būtų užtikrinti kokybiniai kelio dangos rodikliai tokio tipo keliams, tam tikruose ruožuose taip pat atliekami paprastojo kelio remonto darbai.
Todėl LAKD specialistai siūlo keliaujantiems rinktis alternatyvius į pajūrį vedančius maršrutus. Pvz., vykstantiems Vilnius–Klaipėda kryptimi, rekomenduojama rinktis kelią per Panevėžį, Musninkus, Jonavą, Kėdainius ar kitus maršrutus, aplenkiant Kauną. Vykstantiems iš Marijampolės Klaipėdos link, galimas maršrutas per Šakius.
