Nuo Antrojo Pasaulinio Karo laikų „Mercedes-Benz“ pardavė daugiau nei tris su puse milijono prabangių sedanų. Tai suteikia jiems sunkiu darbu pelnytą, daugiausiai prabangių automobilių pardavusio gamintojo statusą.
S klasės istorija prasidėjo 1972-aisiais, kai iš „Mercedes-Benz“ gamyklos išriedėjo skambiu „Sonderklasse“ vardu pavadintas sedanas. Išvertus iš Vokiečių kalbos, tai reiškia „ypatinga klasė“.
Pastarieji modeliai bei kai kurie jo pirmtakai pasižymėjo ne tik prabanga, bet ir tų laikų netradiciniais inžineriniais sprendimais, technologijomis. Įtakingi sprendimai saugumo sferoje greitai buvo perduoti ir kitiems „Mercedes-Benz“ markės automobiliams.
1951-1959 metai: S klasės „embrionas“
W187 kodu žinomas „type 220“ modelis gali drąsiai būti vadinamas pirmąja S klasės užuomazga. Šiuos modelius „Mercedes-Benz“ pradėjo gaminti po Antrojo Pasaulinio Karo praėjus šešeriems metams. Kiek vėliau jį pakeitė W180, o prie to paties pavadinimo buvo prikabinta raidė „a“ („type 220a“). Gamintojas šiam automobiliui sugalvojo „Ponton“ pravardę, kurią puikiai žino kiekvienas, besidomintis „Mercedes-Benz“ istorija.
1956-aisiais nuo serijinės gamybos konvejerio nuriedėjo pirmasis 220 S. Jis išsiskyrė sportiškomis savybėmis, kurias suteikė šešių cilindrų jėgainė. Sekančiais metais pasiturintiems ponams buvo siūlomos ir 300d versijos (W189), o 1959-aisiais debiutavo 220 SE (W128). Dėl naujos kuro įpurškimo sistemos šis „Mercedes-Benz“ buvo gerokai galingesnis už 220 S.
 |
| Gamintojo nuotr./S klasės „Mercedes-Benz“ |
1959-1972 metai : saugumas ir komfortas
1959-aisiais vokiečiai sukūrė W111 seriją (220, 220 S, 220 SE). Šie modeliai išsiskyrė ryškiais galinių ketvirčių „pelekais“, kurie vairuotojams padėdavo geriau jausti stambius automobilio gabaritus. „Mercedes-Benz“ žinovai tokioms mašinoms suteikė „fintail“ pravardę.
Šios kartos automobiliuose buvo suprojektuotos specialios glemžimo zonos, dėl kurių smarkiai patobulėjo saugumas. 1961-aisiais pristatyti 300 SE (W112) turėjo pneumatinę pakabą bei automatinę „Mercedes-Benz“ pavarų dėžę. Po dviejų metų gamintojas išleido ir 10 cm prailgintą versiją, kuri akimirksniu tapo to meto prabangos etalonu. Gale sėdintiems keleiviams buvo skirta daugiau vietos.
Du 1965-ųjų modeliai debiutavo skirtingais pavadinimais: W108 turėjo plienines pakabos spyruokles, tuo tarpu ilgesnieji W109 bazinėje įrangoje turėjo pneumatinės pakabos elementus.
Didelė V8 jėgainė iš 600 modelio buvo montuojama nuo 1968-ųjų, o 300 SEL 6.3 tapo galingu bei itin prabangiu automobiliu.
 |
| Gamintojo nuotr./S klasės „Mercedes-Benz“ |
1972-1980 metai: S klasės krikštas
Nekreipiant dėmesio į „S“ raidę dviejų ankstesnių modelių pavadinimuose, 1972-ųjų W116 tapo oficialiu pirmosios kartos S klasės „Mercedes-Benz“ modeliu.
Visiškai nauja mašina buvo gaminama su ABS sistema, kuri tik po kelių metų dėl suteiktų pastebimai geresnių stabdymo charakteristikų buvo montuojama ir kitų markių standartiniuose automobiliuose. Papildomą W116 modelių įrangą sudarė tokie privalumai, kaip keturių stipinų lieti ratlankiai, smūgiams atsparus degalų bakas, neišsipurvinantys šoniniai langai bei galinės lempos ir didesni priekiniai žibintai.
Šiaurės Amerikos rinkoje 300 SD tapo pirmuoju prabangiu sedanu su dyzeliniu varikliu. 1978-ųjų S klasės „Mercedes-Benz“ buvo pripažintas pirmuoju serijiniu automobiliu su turbodyzeline jėgaine.
 |
| Gamintojo nuotr./S klasės „Mercedes-Benz“ |
1979-1991 metai: jūsų dėmesiui – oro pagalvės
W126 serija pažymėjo antrosios kartos S klasę. Šie „Mercedes-Benz“ 1981-aisiais parodė dar vieną saugumo naujovę, kuri po kelių metų taip pat tapo populiaria net ir paprastesniuose automobiliuose – oro pagalves.
Negana to, antrosios kartos S klasė tapo pirmuoju šios markės modeliu, su kurio gamintojas atsisakė sunkių, chromuotų buferių ir pakeitė juos plastikiniais. Praktiškiems žmonėms tai labai patiko – ankštose automobilių stovėjimo aikštelėse atsirėmus į kitą mašiną, ant buferių nebuvo tokių negražių įbrėžimų.
Kompanijos dizaineriai pačioms brangiausioms versijoms suprojektavo aerodinaminį paketą, o inžinieriai sukūrė visiškai naują, lengvo lydinio V8 variklį.
 |
| Gamintojo nuotr./S klasės „Mercedes-Benz“ |
1991-1998 metai: ESP sistemos bei V12 variklių debiutas
W140 kodiniu pavadinimu žinoma S klasė į automobilių pramonės pasaulį taip pat įnešė tam tikrų naujovių. Pastebimai didesni „Mercedes-Benz“ gabaritai suteikė dar aukštesnius prabangos įvertinimus, tačiau reikėtų nepamiršti, jog prie to prisidėjo ir dviejų sluoksnių langai. Šių modelių salonas nuo išorinio pasaulio yra daug geriau izoliuotas nei jo pirmtakų.
Tuo metu modelių gamą sudarė 300 SD , 600 SE bei 600 SEL versijos. Pastarosios įgavo visiškai naują V12 variklį.
Vokiečiai nepamiršo ir vėl pasauliui pademonstruoti kokių nors naujovių: elektroninė stabilumo sistema (ESP) buvo montuojama visose versijose su V12 varikliais. Nuo 1995-ųjų šį privalumą buvo galima užsisakyti ir V8 motorus turinčiuose automobiliuose. Po metų „Mercedes-Benz“ pristatė ir elektroninę stabdymo jėgos paskirstymo sistemą (BAS).
 |
| Gamintojo nuotr./S klasės „Mercedes-Benz“ |
1998-2005 metai: modernumas ir technologijos
Dvigubi langai W200 serijos modeliuose nebebuvo gaminami. Tokį sprendimą gamintojas priėmė dėl svorio taupymo sumetimų. Tačiau šį privalumą pakeitė eilė kitų naujovių.
Naujasis S klasės „Mercedes-Benz“ įgavo elektra valdomą pneumatinę pakabą, siūlančią išskirtinį komfortą. „Active Body Control“ posūkiuose sumažindavo šoninį kėbulo svyravimą, o už papildomą kainą montuojama „4MATIC“ visų varančiųjų ratų važiuoklė užtikrino puikų sukibimą.
Vokiečiai montavo ir tokius privalumus, kaip automatinio greičio palaikymo sistema bei prietaisų valdymo balsu funkcija. Visgi, pačiu svarbiausiu šios kartos akcentu neabejotinai tapo 2002-aisiais pristatyta automatinė stabdymo sistema, kuri užfiksavusi pernelyg didelę avarijos riziką savaime sustabdydavo automobilį.
Ši „Pre-Safe“ sistema debiutavo kartu su 2002-ųjų S 600. Su pastaruoju modeliu „Mercedes-Benz“ pirmą kartą perkopė 500 AG ribą, tačiau tiems, kuriems pusė tūkstančio arklių pasirodė pernelyg mažai, buvo siūloma ir S 55 AMG versija.
 |
| Gamintojo nuotr./S klasės „Mercedes-Benz“ |
2005-2013 metai: saugumo sistemų klestėjimas ir griežtėjantys reikalavimai
Pernelyg švelnios kėbulo linijos W221 modelyje buvo pakeistos kiek aštresnėmis, o negana to, gamintojas pristatė ir gausybę technologinių naujovių.
Vairuotojams buvo siūloma užsisakyti naktinio matymo kameras, o „Prie-Safe“ sistemos įrangą papildė automatinio stabdymo (ne iki pilno sustojimo) funkcija, aklosios zonos bei saugaus greičio stebėjimo sistemos. Toks paketas smarkiai padidino S klasės saugumą.
Dėl vis labiau griežtėjančių ekologijos reikalavimų gamintojas pristatė „S 400 Hybrid“ modelius. Tai – pirmieji pasaulyje serijiniai automobiliai su ličio-jonų baterijomis. Mažesnėmis degalų sąnaudomis bei švaresne CO2 emisija pasižymėjo dyzeliniai „S 350 BlueTEC“ bei benzininiai S 350 ir „S 500 BlueEFFICIENCY“.
2011-ųjų pradžioje „Mercedes-Benz“ pristatė S 250 CDI su efektyviu keturių cilindrų turbodyzeliniu varikliu. Vidutinės šio modelio degalų sąnaudos siekia 5,7 l/100 km, o dėl tokio rezultato šiam modeliui buvo suteiktas ekonomiškiausio prabangaus automobilio titulas. Po šios versijos kapotu slypi 204 AG bei 500 Nm, iki 100 km/h automobilį išjudinantys per 8,2 sekundės. Maksimalus S 250 CDI greitis siekia 240 km/h.
 |
| Gamintojo nuotr./S klasės „Mercedes-Benz“ |
Apžvelgę turtingą S klasės istoriją einame švęsti šios sukakties, tačiau neatsispiriame paklausti, kurios kartos S klasės „Mercedes-Benz“ labiausiai patiko jums?
