Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 1d. 11:29

Seimas aiškinosi, kodėl vienas pažeidėjas už greičio viršijimą toje pačioje vietoje gavo net 82 ATP protokolus

Naujas greičio matuoklis Pilaitės prospekte
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Naujas greičio matuoklis

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje politikai diskutavo apie greičio matuoklius. Oficialiai dienotvarkės klausimas pavadintas „Dėl stacionarių greičio matuoklių naudojimo efektyvumo ir saugaus eismo užtikrinimo“.

Diskusijas paskatino žiniasklaidoje paviešintas atvejis, kai šalia Vilniaus, Riešės gimnazijos esantis matuoklis masiškai „fotografavo“ viršijančius leistiną 30 km/val. greitį. Pernai spalį įrengtas matuoklis iki kovo mėn. užfiksavo net 37 430 pažeidimų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Riešėje greičio matuoklis fiksavo tūkstančius pažeidimų.

Kai kurie asmenys gavo po kelias dešimtis administracinių teisės pažeidimų protokolų. Iš karto – už visą minėtą laikotarpį nuo spalio mėnesio. Seimo Ekonomikos komiteto nariai nusprendė išsiaiškinti su Lietuvos kelių direkcijos (LAKD) bei Kelių policijos atstovais, ar šioje situacijoje matuoklis nėra vien tik baudų rinkimo skaitiklis, ar jis veikia prevenciškai.

Gavę dešimtis nuobaudų „tapo recidyvistais“

Pasak Kazio Starkevičiaus, Ekonomikos komiteto pirmininko, kai žmogus gauna „kelis šimtus“ protokolų iš karto, griaunamas įstatymo (Saugaus eismo automobilių keliais – red past.) ir prevencijos prestižas. Nes, galimai, gavęs vieną baudą, kitą kartą jau neviršytų greičio.

„Sakau tai, ką girdžiu, bendraudamas su žmonėmis. Po penkis eurus šešiasdešimt protokolų gauna“, – sakė K.Starkevičius.

Jam antrino Gintautas Paluckas, situaciją pavadinęs keista, kai ramiai gyveni ir staiga gauni 60 administracinės teisės pažeidimo protokolų. Jo teigimu, tokia situacija žmogų paverčia recidyvistu.

„Svarbu žinoti, kur tas nesuderinamumas. Pastatomi matuokliai, jie veikia, bet neįgyvendina kitos funkcijos, nes nėra susieti su Administracinių teisės pažeidimų registru (ATPR). Ar galima priduoti namą naudojimui, jei prie jo neįmanoma privažiuoti“, – klausė politikas.

Kaip statomi greičio matuokliai?

LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius paaiškino situaciją, kaip yra statomi stacionarūs greičio matuokliai. Iš pradžių pasirašomos sutartys su tiekėjais, laimėjusiais konkursus. Kai matuokliai sumontuojami, jiems atliekama metrologinė patikra. Prieš pradedant matuokiams veikti, apie tai informuojama visuomenė, pastatomi įspėjamieji ženklai.

Taip nutiko ir minėtu Riešės atveju. Ši vieta – pavojinga, nes automobiiai nemažina greičio ir kelia grėsmę gimnazistams. Tačiau užtruko sutarties (dėl duomenų perdavimo) derinimas su VRM informatikos ir ryšių departamentu.

„Šitas procesas šiek tiek užtruko – iki šių metų vasario mėnesio. Ir kai ta sutartis buvo pasirašyta, duomenims apdoroti ir pateikti nebeliko jokių kliūčių. Dėl to duomenys apie pažeidimus pateikti kovo 2 d. ir buvo išrašyti protokolai už fiksuotus pažeidimus“, – paaiškino R.Lipkevičius.

LAKD Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento direktorius Darius Ražinskas pabrėžė, kad matuoklis tampa legaliu ir gali teisėtai matuoti greitį iškart po to, kai jam atliekama metrologinė patikra. Sutartys su įrangos tiekėjais, metrologija ir informacijos perdavimas VRM – trys skirtingi dalykai. Todėl matuokliai gali dirbti ir iki galo nesuderinus duomenų apie KET pažeidimus perdavimo proceso, pakanka atlikti metrologiją ir pastatyti ženklus.

„Pagal duomenis tikrai matome labai daug sisteminių KET pažeidėjų. Nors yra ir greitį ribojantys ženklai, ir įspėjantys apie matuoklius, vairuotojai vis tiek viršija greitį.

Kadangi neįmanoma visų matuoklių Lietuvoje įrengti vienu metu, tai daroma grupėmis, taigi šis procesas išsitęsia, o duomenų perdavimo sutartys (su VRM Informacijos ir ryšių departamentu) sudaromos visai matuoklių grupei, o ne kiekvienam atskirai (šiuo atveju – 70 matuoklių). Todėl tik tuomet, kai įrengiamas paskutinis matuoklis, duomenys perduodami VRM. Duomenys apie pažeidimus tikrai nepaseno, nepasibaigė jų galiojimas. Nes pagal Administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybė išlieka iki 2 metų“, – paaiškino D.Ražinskas.

Kelių policijos vadovas: vairuotojai į pranešimus nereagavo

Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas, sakė, kad policija dėl tokio protokolų srauto tikrai nesijaučia kalta, nes užfiksuoti KET pažeidimai pavojingoje vietoje, šalia gimnazijos. Nepaisydamas statistikos, V.Grašys pabrėžė, kad išlieka prevencijos šalininkas ir tikisi, kad matuokliai bei kitos priemonės sumažins ir avaringumą, ir nukentėjusių bei žūstančių skaičių. Deja, situacija Riešėje, itin pavojingoje vietoje, parodė, kad vairuotojai sunkiai „perauklėjami“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Grašys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Grašys

„Matuoklis, ženklinimas ir gulintis policininkas atsirado pačios bendruomenės iniciatyva. Aptariamu laikotarpiu iš viso automatiniu būdu pažeidėjams nukeliavo 23 tūkst. pažeidimų. Didžioji dalis – 19 tūkst. – viršijo greitį iki 20 km/val. Tačiau 3300 viršijo iki 30 km/val. O 286 vairuotojai iki 40 km/val. Dar 19 pažeidėjų viršijo iki 50 km/val. ir netgi yra atvejų, kai leistinas greitis (30 km/val.) viršytas daugiau nei 50 km/val.“, – vardijo kelių policijos vadovas.

Vienas asmuo sulaukė net 82 protokolų už greičio viršijimą aptariamu laikotarpiu.

Tačiau nustebino kita V.Grašio pateikta informacija. Šiai istorijai nuskambėjus žiniasklaidoje, po kovo 27 d., tas pats matuoklis užfiksavo 455 KET pažeidimus viršijus greitį... Todėl kyla klausimas: ar vairuotojus gali perauklėti vien švietimas, publikacijos žiniasklaidoje?

V.Grašys atkreipė dėmesį, kad greičio viršijimas yra trečdalio eismo įvykių, kada nukenčia žmonės, priežastis.

Tačiau J.Pinskus ir G.Paluckas laikėsi nuomonės, kad nuobaudas vairuotojai turi gauti ne kaupiamuju būdu, o iš karto. Ar tam reikia atskiro ministro įsakymo?

Anksčiau protokolai keliaudavo pusantrų metų

Kelių policijos vadovas V.Grašys priminė, kad prieš dvejus metus, kol neveikė šiuo metu dar tobulinama automatinė nuobaudų išrašymo sistema, kelių policijos darbuotojai protokolus išrašinėdavo rankiniu būdu. Todėl kai kurie pažeidėjai laiško iš kelių policijos sulaukdavo praėjus pusantrų metų nuo pažeidimo. Taigi dabar procesas labai pagreitėjęs.

LAKD vadovas apibendrino, kad, įrengiant naują vidutinio greičio matuoklių partiją, problemų (laiko tarpo) dėl duomenų apie pažeidimus perdavimo nebus, procesas tobulinamas.

Komentarai: 12

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

26:32
00:48
26:34

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas