Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 24, 13:25

Šiuolaikinės automobilių technologijos: labiau padeda ar trikdo kelyje?

Automobilių specialistai vis dažniau naujas transporto priemones vadina kompiuteriais ant ratų. Ir tai neturėtų stebinti – su kiekviena nauja modelio karta automobiliuose vis gausėja elektroninių sistemų, skaitmeninių pagalbininkų ir duomenų apdorojimo įrenginių. Didžioji dalis technologijų naudojama transporto saugumui didinti, dalis skirta didesniam komfortui ar techniniam pranašumui užtikrinti.
Kia Sportage skaitmeninis prietaisų skydelis (Gamintojo nuotr.)
Kia Sportage skaitmeninis prietaisų skydelis (Gamintojo nuotr.)

Vienų sistemų darbas yra nematomas ir joms nereikia žmogaus įsikišimo, tačiau kai kurios technologijos gana tiesiogiai reikalauja dėmesio. Pavyzdžiui, aklosios zonos perspėjimo sistema rodo įspėjamuosius ženklus vairuotojui, kad šis atkreiptų dėmesį į objektus, kurie akimirką gali būti nematomi.

O perspėjimo apie gresiantį susidūrimą ar eismo juostos laikymosi pagalbos sistemos į vairuotojo darbą gali įsikišti visiškai tiesiogiai: tiek švelniai suktelėti vairą, tiek visai nešvelniai didžiausia galia aktyvuoti stabdžius. Šios technologijos nebėra tik prabangiuose modeliuose aptinkama retenybė – pavyzdžiui, net miesto mažylyje „Kia Rio“ diegiama autonominė avarinio stabdymo sistema, atpažįstanti pėsčiuosius, bei eismo juostos laikymosi funkcija.

Todėl dalis vairuotojų tiesiai šviesiai rėžia, kad šiuolaikinės saugos sistemos juos labiau trikdo, nei padeda: mirksintys perspėjimo signalai ar staiga iš rankų „pabėgantis“ vairas jiems nepadeda susitelkti į kelią. Vis dėlto, specialistų vertinimu, dažnu atveju problema ta, kad daugybė žmonių tiesiog sunkiai priima naujas technologijas – nuo padedančių išvengti smulkių bėdų iki iš tikrųjų gelbstinčių gyvybes.

Siūlo įsigilinti

Automobilių žurnalistas Egidijus Babelis pastebi, jog kone dažniausiai vairuotojams susierzinimą kelia eismo juostos laikymosi sistema. Ši technologija beveik visuose automobiliuose gerai veikia magistralėse ar plačiuose keliuose, tačiau siauresniuose užmiesčio keliukuose, kur sunku išsitekti prasilenkiant, arba prireikus apvažiuoti duobes mieste – spyriojasi.

„Prisimenu, kai vairavau naujausios kartos „Volkswagen Golf“, mane ištiko lengvas šokas – ar aš vairuoju, ar pati mašina? Duobėtoje gatvėje bandau apvažiuoti kliūtis, automobilis neleidžia, tempia vairą atgal. Kažkas priekyje suka į dešinę, mano mašina man pypsi ir stabdo. Tas konfliktas tarp vairuotojo ir automobilio pasirinkimų gali tikrai erzinti, o neteisios gali būti abi pusės“, – šypsosi automobilių apžvalgininkas.

Žvelgdamas į ateitį, jis pastebi, kad tam tikrus barjerus galvoje įveikti padėtų visiškai autonominis vairavimas. Jis išspręstų konfliktus dėl galimo skirtingo vairuotojo ir automobilio situacijos traktavimo.

„Dabar automobilius vairuoja vairuotojai, eismas gana dinamiškas ir ten taip pat vyksta kūryba, kurios tos sistemos, užprogramuotos veikti tik tam tikruose rėžiuose, nepagauna“, – sako E. Babelis.

Egidijus Babelis (Asmeninio archyvo nuotr.)
Egidijus Babelis (Asmeninio archyvo nuotr.)

Tačiau jo kolega Renaldas Gabartas įsitikinęs, kad šiuolaikiniai elektroniniai asistentai tam tikrų problemų ar streso sukelia tik tais atvejais, kai vairuotojas tiesiog nežino jų veikimo algoritmo arba pernelyg liberaliai interpretuoja kelių eismo taisykles.

„Tarkime, eismo juostų laikymosi ir perspėjimų siunčiant garsinius signalus ar sukeliant vairaračio vibraciją sistemos erzina tuomet, kai manevruodamas nesinaudoji posūkių įjungimo svirtele arba lipi ant horizontaliojo ženklinimo juostų. Tiesiog reikėtų panagrinėti, kokia sistema kam skirta, kaip veikia, ir priimti tuos inžinierių siūlomus konstrukcinius patobulinimus, kuriuos jie kūrė bandydami sumažinti žmogiškų klaidų tikimybę ar sušvelninti jų padarinius. Manęs asmeniškai iš esmės nėra nuvylusi nė viena nauja saugos ar komforto sistema“, – pažymi ilgametis „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys.

Renaldas Gabartas (Vytauto Pilkausko nuotr.)
Renaldas Gabartas (Vytauto Pilkausko nuotr.)

Informacijos klystkeliai

Mykolo Romerio universiteto lektorius, psichologijos mokslų daktaras Arvydas Kuzinas atkreipia dėmesį, kad klausimas, ar technologijos labiau padeda ar trikdo kelyje, nėra toks paprastas. Asmeninis saugumas daugeliui mūsų – vienas svarbiausių dalykų, tačiau yra pavyzdžių, kai žmonės išgyvena po automobilių avarijų, net jei būna neužsisegę saugos diržų, o kai kurie gyvastį padeda, net jei prisisegė. Mokslininko teigimu, taip susidaro nuomonė, jog konkreti saugumo priemonė nėra būtina.

„Tuo pat metu nemažai saugumo priemonių yra susijusios su tam tikru nepatogumu. Saugos diržą reikia užsisegti, įspėjimas apie greičio viršijimą erzina, o pagalbinės kameros didina gaunamos informacijos kiekį ir jis gali tapti per didelis. Be to, kai kuriomis technologijomis, pavyzdžiui, įvairiais skaitmeniniais asistentais, dar reikia išmokti naudotis. Tai gali sukelti nemalonius jausmus, o jų žmonės linkę vengti“, – paaiškina A. Kuzinas.

Vis dėlto, bene geriausiai saugumo priemonių svarbą parodo statistika. JAV nacionalinės greitkelių eismo saugumo asociacijos (NHTSA) duomenimis, prisegtas saugos diržas sėdint automobilio priekyje 50 proc. sumažina tikimybę sunkiai susižaloti ir 45 proc. – mirties tikimybę, įvykus avarijai.

Arvydas Kuzinas (Asmeninio archyvo nuotr.)
Arvydas Kuzinas (Asmeninio archyvo nuotr.)

Europos Komisijos duomenimis, 2020 metais Europos Sąjungos keliuose žuvo 18 800 žmonių. Apie 70 proc. žūčių ES gyvenamosiose vietovėse susijusios su pėsčiaisiais, motociklininkais ir dviratininkais, todėl automobilių gamintojai daug dėmesio skiria jų atpažinimo sistemų tobulinimui.

Skaičiai – labai svarbu

A. Kuzino teigimu, žmogus apsaugos sistemą aktyvuos tik tuomet, jei suvoks, kad patiriamas nepatogumas mažas, o tikimybė, jog ji suveiks, – didelė. Tarkime, parašiutas yra labai nepatogus, bet šokdami iš lėktuvo žmonės tikriausiai nepriešgyniauja jį naudoti.

„Todėl vartotojui itin svarbu suprasti, jog nelaimės tikimybė gana didelė, o konkreti saugumo technologija yra veiksminga, tad psichologiniai nepatogumai yra santykinai nedidelė kaina už išsaugotą sveikatą ar gyvybę. Tam visų pirma reikėtų paprastinti technologijų naudojimą. Be to, būtina informuoti apie konkrečios priemonės efektyvumą – tiek statistine informacija, tiek ir pavyzdžiais“, – pažymi psichologas.

Modernių technologijų svarbą turbūt geriausiai iliustruoja faktas, kad prestižinė organizacija „Euro NCAP“, tikrinanti naujų automobilių saugumą, atskirai vertina ir reitinguoja vairavimo pagalbos bei avarijų išvengimo sistemų darbą. Šio vertinimo rodiklis gali svariai nulemti galutinį automobilio saugumo reitingą. Pavyzdžiui, aukščiausią – penkių žvaigždučių – „Euro NCAP“ įvertinimą pelnęs visureigis „Kia Sorento“ surinko 87 balus iš 100 už saugumo sistemas.

Anot A. Kuzino, taip pat verta prisiminti, kad pavojai, nuo kurių saugo konkreti sistema, yra labai realūs.

„Žmonės linkę pamiršti, jog pavojai kelyje neapsiriboja tik katastrofiškomis avarijomis, sukeltomis neatsargaus girto vairuotojo. Apsauga nuo nemalonumų manevruojant kieme ar piko metu taip pat vertinga“, – pažymi mokslininkas.

Dėl šios priežasties automobiliuose vis plačiau diegiamos 360 laipsnių vaizdo kamerų sistemos, leidžiančios patogiai centriniame ekrane stebėti aplinką. Kai kurie gamintojai žengia dar toliau – štai naujos kartos „Kia Sportage“ visureigį jo vairuotojas gali paprasčiausiai išvaryti iš parkavimo vietos nuotoliniu būdu, tik su rakteliu.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas