Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 3d. 15:48

Įvardijo pagrindinį eismo spūsčių kaltininką, tūnantį „raudonoje dėžutėje“

Eismas Vilniuje antradienį pavakarę
„Waze“ ir 15min iliustracija / Asociatyvinė nuotrauka: spūstis Vilniuje

Pirmadienį, rugsėjo 2-ąją, eismas Lietuvos miestuose iš esmės nebuvo pakitęs, lyginant su paskutine rugpjūčio savaite, tačiau antradienio rytą pokyčius jau buvo galima pastebėti. Eismas tapo intensyvesnis, pagrindinės miestų arterijos „Google Maps“ nusidažė raudona spalva.

To ir buvo galima tikėtis. Juk, pasak eismo specialistų, vien Vilniuje eismo intensyvumas rugsėjo pradžioje kai kur padidėja iki 30 proc.

15min pernai atliko eksperimentą „Spūsčių matuoklis“. Tąkart matavome, per kiek laiko galima tą patį atstumą tuo pačiu maršrutu nuvažiuoti rugpjūčio paskutinę savaitę ir įpusėjus rugsėjui. Eksperimento rezultatai akivaizdūs: važiavimas kai kuriomis gatvėmis rugsėjį sulėtėjo tris kartus.

Žinoma, dėl spūsčių visuomet galima kaltinti miesto valdžią, pristačiusią sankryžų, pietaujančius kelininkus ar blogą orą. Tačiau yra ir kitų veiksnių, skatinančių chaosą gatvėse.

Važiavimas kai kuriomis gatvėmis rugsėjį sulėtėjo tris kartus.

„Savo mokiniams dažnai rodau mokomąjį filmą, kurio pabaigoje vaizduojama raudona dėžutė su užrašu. Ant jos parašyta Svarbiausia saugumo priemonė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Artūras Pakėnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Artūras Pakėnas

Mokinių klausiu: kas toje dėžutėje. Jie spėja, kad gal gesintuvas, saugos diržas ir pan. Bet prieina žmogus, praveria dureles ir išvysta veidrodį. Todėl kiekvienas pažvelkime į veidrodį, pradėdami kaltinti dėl spūsčių kitus“, – esmę atskleidė Artūras Pakėnas, vairavimo mokyklos „Amplius LT“ direktorius.

Taigi svarbiausius atsakymus galime rasti pasirausę savyje, išanalizavę savo pačių elgesį prie vairo.

„Automobilio valdymas nėra vien fizinis ar techninis veiksmas. Tai – ne tik vairo sukiojimas, pavarų perjungimas, akceleracija, stabdymas. Vairavimas – labiau socialinis reiškinys. Tai – mūsų suvokimas, kaip turime elgtis bendrame sraute, ieškodami sutarimo su kitais eismo dalyviais“, – apibendrina A.Pakėnas.

Didžiausios vairuotojų „nuodėmės“

1. Telefonas rankoje. Lietuvos kelių policijos tarnybos vyr. specialistė mieste labai dažnai pastebi vairuotojus, kalbančius telefonu be laisvų rankų įrangos ar netgi naršančius internete.

Kai vairuotojai taip ima elgtis sulėtėjus eismui (nes juk nuobodu), susidaro uždaras ratas – daugelis pavėluoja pajudėti iš vietos, todėl srautas lėtėja dar labiau.

„Apsidairykime – kas antras ar kas trečias vairuotojas stabtelėjimo metu griebiasi telefono, vandens buteliuko ar kokio kito daikto, nesusijusio su vairavimu, taip trikdydami eismą“, – aiškina Marija Kazanovič.

2. Smalsavimas, pamačius eismo įvykį. Rugsėjo pradžioje tikrai neišvengsime techninių avarijų, nors šis mėnuo ir nėra avaringiausias. Tačiau ne tik avarijos sukelia spūstis, bet ir vairuotojai, kurie nemoka sklandžiai jų apvažiuoti. Arba, liaudiškai tariant, mėgstantys pažioplinėti. Pasak pareigūnės, kelių policija jau ieško priemonių, kaip kovoti su tokiais „smalsuoliais“, kad jie nestabdytų eismo.

3. Persirikiavimas, sustiprinantis ar net sukeliantis spūstį. M.Kazanovič atkreipia dėmesį, kad dalis vairuotojų, įstrigusių spūstyje, pradeda šokinėti iš vienos juostos į kitą. Jie galvoja, kad tokiu būdu greičiau iš taško A nuvyks į tašką B. Iš tiesų rezultatas dažniausiai priešingas.

A.Pakėnas tokį reiškinį vadina „fantomine spūstimi“, kuri atsiranda tarsi iš niekur. Nes iš juostos į juostą šokinėjantys „geradariai“ iš tiesų yra chuliganai.

Štai kaip tai vyksta. Iš pirmos (dešinės) eilės toks vairuotojas bando persirikiuoti į antrą. Kol jis taikosi peršokti, keičiasi jo greitis. Tad iš paskos važiuojantis automobilis pristabdo.

Pristabdo ir antra juosta važiuojantys automobiliai, nes jų vairuotojai bijo susidūrimo. Taip pasikeitus eismo grandinės greičiui, stabdo antras, trečias, ketvirtas ir t.t. Paradoksas, kad ir pirmoji juosta staigiai nepagreitėja. Tad bendras rezultatas – neigiamas. Vaizdinė iliustracija – viename iš animuoto filmuko epizodų:

4. Vėlyvas pajudėjimas nuo šviesoforo, nesugebėjimas važiuoti tolygiai. Aišku kaip dukart du, kad tolygus važiavimas automobilių eilėje – pats efektyviausias eismo organizavimo prasme. O dar didesnis ginklas prieš spūstis – sugebėjimas sklandžiai pajudėti iš vietos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui.

A.Pakėnas atkreipia dėmesį, kad kai kurie vairuotojai pavarą įjungia tik užsidegus žaliai šviesai.

„Vienas žurnalistas, remdamasis autosporto patirtimi, juokavo, kad pajudėti sankryžoje reikia ne tuomet, kai užsidega žalia, o kai užgęsta raudona, nes brangi kiekviena akimirka“, – paaiškino A.Pakėnas.

5. Kai gelbsti „užtrauktukas“. Dažnai automobilių srautai susilieja toje vietoje, kur, tarkime, remontuojama viena eismo juosta, o kita važiuoti galima. Ką daryti tokiu atveju, negi laikytis dešinės rankos ar kurios kitos taisyklės?

Vadinamojo „užtrauktuko“ važiavimo logika labai paprasta. Pirmumą turinčios juostos automobilių vairuotojai praleidžia po vieną automobilį iš šalutinės. Vokietijoje ir kitose šalyse netgi yra specialūs ženklai, parodantys, kaip turi veikti „užtrauktukas“.

 iliustr./Vokietijoje naudojamas ženklas „Užtrauktukas“
iliustr./Vokietijoje naudojamas ženklas „Užtrauktukas“

Pasak A.Pakėno, vairuotojai, judantys šalutine juosta, neturėtų bandyti persirikiuoti iš anksto, nes savo mėtymusi tik padidins spūstį. Šalutine juosta reikia važiuot iki galo ir tik tuomet rikiuotis „užtrauktuko“ principu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:30
01:16
01:39

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Gazas