-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Stasys Brundza pirmus metus darbo Seime pavadino „Kova su biurokratų malūnais“

Prabėgo lygiai metai, kai tituluočiausias visų laikų Lietuvos automobilių sportininkas, automobilių ir jų eismo ekspertas, žinomas verslininkas Stasys Brundza, prisiekęs tautai ir rinkėjams, tapo Seimo nariu. Ką jam pavyko padaryti per šį trumpą laiką, kas suteikė daugiausia optimizmo ir, atvirkščiai, kas labiausia nuvylė, ar tokia jau minkšta, geidžiama ir patogi Seimo nario kėdė?
Stasys Brundza
Stasys Brundza / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Nuo 2014 liepos 8 dienos į Seimo darbą įsijungęs naujasis jo narys S.Brundza iš karto ėmė rengti naujų ir keistinų įstatymų projektus, tačiau mažai iš jų nuėjo toliau projekto stadijos.

Ne visi mano projektai sulaukė vienodo įvertinimo, o kai kurie sukėlė itin neigiamą reakciją net ir toje pačioje Seimo salėje sėdintiems kolegoms.

„Per vienerius metus, kai esu Seimo narys, pats inicijavau, parengiau ir pateikiau svarstymui 11 įvairių įstatymų projektų, dalyvavau 20-ties projektų rengime kartu su kitais kolegomis ir darbo grupėmis, pateikiau 9 pasiūlymus rengiamiems įstatymų projektams.

Daugiau nei 30 kartų kreipiausi į įvairias valstybės institucijas siekdamas pagerinti visuomenės saugumą ir Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas. Ne visi jie sulaukė vienodo įvertinimo, o kai kurie sukėlė itin neigiamą reakciją net ir toje pačioje Seimo salėje sėdintiems kolegoms“, – spaudos konferencijoje kalbėjo S.Brundza.

Seimo narys prisiminė ir kiek plačiau citavo vienus pirmųjų jo rengtų dokumentų „Dėl kelių eismo taisyklių projekto“, kurį jis pateikė premjerui Algirdui Butkevičiui, projektą „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių bei kitų susijusių teisės aktų“, projektą „Dėl kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės po eismo įvykio“, pasiūlymą „Dėl saugaus eismo problematikos Vilniaus mieste“; ministrui pirmininkui adresuotą pasiūlymą „Dėl tarnybinių automobilių panaudojimo biudžetinėse įstaigose“, projektą „Dėl Seimo narių transporto problemų sprendimo“ ir kt. 

„Deja, jas gvildenti ir spręsti, ko gero, nedaug hiperbolizuojant, buvau suinteresuotas tik aš vienas, – nebandydamas slėpti apmaudo prisipažįsta S.Brundza. – Kaip ir reglamentuoja įstatymai, į visus pasiūlymus nustatytu laiku iš visų žinybų gavau atsakymus, kuriuos sudėjus į krūvą išeitų tikrų tikriausias bestseleris apie biurokratinį malūną, kurio varomajam velenui sausra dar ilgai nebus grėsminga“.

Ministras pirmininkas ir jo kanceliarija apsiribojo persiųsdama visus S.Brundzos pateiktus dokumentus atitinkamoms žinyboms ir organizacijoms, o jų atsakymų, nekalbant apie ketinamas priimti priemones, turinys buvo maždaug aiškus iš anksto.

„Apmaudu, nes įgyvendinus vien šį pasiūlymą būtų galima sutaupyti valstybei taip trūkstamus maždaug 100 milijonų eurų, – apgailestavo S.Brundza.  

„Pritartume, kad būtų įrengtos šiuolaikinės techninės priemonės, užtikrinančios automobilių naudojimą ir kontrolę, tačiau šiems pasiūlymams įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto asignavimų, kurių skirti dabartiniu metu nėra galimybės dėl siekio įgyvendinti jau prisiimtus įsipareigojimus (...)“, – tokį finansų ministro Rimanto Šadžiaus atsakymą kaip klasikinį atsirašinėjimo pavyzdį į Seimo nario pateiktą raštą „Dėl tarnybinių automobilių panaudojimo biudžetinėse įstaigose“ spaudos konferencijoje citavo S.Brundza.

„Apmaudu, nes įgyvendinus vien šį pasiūlymą būtų galima sutaupyti valstybei taip trūkstamus maždaug 100 milijonų eurų“, – apgailestavo S.Brundza.  

„Dabar Seimo nario atlyginimas mažinamas, jei nedalyvaujama daugiau kaip pusėje balsavimų. Mano pasiūlymas buvo nustatyti, kad būtų privaloma dalyvauti keturiuose penktadaliuose balsavimų, – prisiminė S.Brundza. – Be to, tai privaloma ir pagal Seimo statutą. Nors 141 Seimo nario salėje man kažkaip dar neteko matyti...“

 

„Be abejo, būta ir džiugesnių akimirkų, vardan kurių verta dirbti negailint net tam skirto laisvalaikio“, – teigė S.Brundza.

Viena tokių – pasiūlymas premjerui „Dėl degalų kainų reguliavimo Lietuvoje“. 

Energetikos ministerija kartu su Konkurencijos taryba ir Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, kurioms buvo pavesta išnagrinėti dokumentą, siūlymams nepritarė.

„Ieškoti išeities privertė Lietuvoje susidariusi kuriozinė padėtis, kai pasaulyje naftos kainos kasdien krito, o Lietuvoje – vis augo, – prisimena S.Brundza. – Kokių tik pasiaiškinimų, kokių tik motyvų iš atitinkamų žinybų neišgirdome analizuodami padėtį, tačiau pajutę svilėsių kvapą monopolistai greitai rado būdų, kaip sumažinti degalų kainas. Pasikeitus valiutai, litras dyzelino nekainavo nė euro, tačiau dabar jo kaina vėl pašoko iki 1,20 euro, nors pasaulinėje rinkoje nafta beveik nebrango“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius