Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 18d. 16:01

Suka galvas, kaip gerinti eismą Vilniuje: Gerosios Vilties žiede gali atsirasti šviesoforai

Gerosios vilties žiedinė sankryža Vilniuje po eismo organizavimo pakeitimo
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Gerosios Vilties žiedinė sankryža Vilniuje po eismo organizavimo pakeitimo

Vilniuje yra beveik 5 tūkst. šviesoforų. Eismo organizavimo specialistai sako, kad palyginti su Jungtine Karalyste mes turime labai mažai šviesoforais reguliuojamų sankryžų. Tačiau pripažįstama – šviesoforai negerina gatvių pralaidumo, tačiau padeda sureguliuoti eismo srautus. Todėl svarstoma galbūt pamėginti šviesoforais reguliuoti ir Gerosios Vilties žiedą, esantį Savanorių pr., kuriame susidaro milžiniškos spūstys.

Šviesoforai žiede?

Užsienyje pavyzdžių, kai žiedinėse sankryžose eismą reguliuoja šviesoforai, yra ne vienas. Vilniuje toks irgi buvo – maždaug prieš dešimtmetį Olandų žiede irgi sustatyti šviesoforai. „Susisiekimo paslaugų“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovo Aleksejaus Apanovičiaus teigimu, šis žiedas yra labai mažas, jame telpa vos kelios mašinos. Dar viena problema – prie žiedinių sankryžų yra pėsčiųjų perėjos, tad pėsčiųjų srautus irgi reikia reguliuoti.

„Dėl ko Olandų žiede dingo šviesoforai? Nes mašinų negalime sutalpinti tiek, kad jos galėtų normaliai judėti. Buvo sprendimas demontuoti ir šviesoforus, ir pėsčiųjų perėjas perkelti. Vokiečių bendrovės atstovai, diegę šią sistemą, iš pradžių tikino, kad viskas veiks. Bet pradėję diegti, reguliuoti, jau spjaudėsi, kad nieko negali padaryti“, – seną istoriją prisiminė A.Apanovičius.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Olandų žiedas Vilniuje
Mato Miežonio / 15min nuotr./Olandų žiedas Vilniuje

Jis pripažįsta, kad šviesoforais reguliuojamų žiedinių sankryžų galėtų atsirasti ten, kur pėstieji gatvę kerta arba požemine perėja, arba viaduku. „Taip yra Savanorių–Gerosios Vilties žiede. Mes turime tokių minčių dėl reguliavimo šiame žiede. Piko metu būtų srautas daugiau praleidžiamas iš pagrindinės Oslo g. ir Laisvės pr. pusės į žiedą, kad visi galėtų įvažiuoti pristabdant kitus automobilius. O dienos metu gal šviesoforai būtų išjungiami, nes nėra tokio poreikio“, – sakė Miesto eismo organizavimo departamento vadovas.

Ši mintis tik svarstoma, galutinio sprendimo nėra.

Paklausti apie eismo pokyčius šiame žiede, kurie įsigaliojo vasarą, eismo organizavimo specialistai tikino, kad įprasti vairuotojams reikia laiko. Kaip reikėjo ir, tarkim, Olandų žiede, nors dabar esą visi patenkinti.

Techninių įvykių sumažėjo

Anot A.Apanovičiaus, eismo juostų perbraižymas ir kituose žieduose atnešė naudos, kadangi, kai buvo galimybės rikiuotis žiede, tuomet daugiau fiksuota techninių eismo įvykių, o susidūrę automobiliai blokuodavo žiedą.

„Šiuo metu, po įvesto naujo ženklinimo ir naujos tvarkos, rikiuotis žiede galimybės beveik nėra, nes nubraižytos ištisinės linijos. Eliminuojamos techninių eismo įvykių galimybės, todėl ir pralaidumas didesnis“, – sakė jis apie vadinamąjį Edukologijos žiedą.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Vilniaus Edukologijos žiedas po rekonstrukcijos
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Vilniaus Edukologijos žiedas po rekonstrukcijos

Paklaustas apie nuolat susidarančias įvažiuojančiųjų į žiedą nuo Ukmergės g. ir tunelio spūstis, A.Apanovičius teigė, kad tam yra sprendimų – savivaldybė planuoja įrengti papildomas eismo juostas, kuriomis vairuotojai nuvažiuotų į dešinę, į T.Narbuto g. ir Konstitucijos pr.

O čia įrengti kalneliai turėjo sumažinti transporto greitį žiedinėje sankryžoje, kad į žiedą galėtų įvažiuoti automobiliai iš visų šoninių gatvių. Eismo organizavimo specialistai pripažįsta, kad šis tikslas nėra visiškai pasiektas – dalis vairuotojų važiuoja beveik nestabdydami per tuos kalnelius.

5 tūkst. šviesoforų

Iš viso Vilniuje šiuo metu yra arti 5 tūkst. šviesoforų, kurie reguliuoja 280 sankryžų. Mieste įrengta beveik 2 tūkst. transporto srautų jutiklių, kurie padeda surinkti duomenis apie transporto srautus, vidutinius važiavimo greičius. Informacija suplaukia į Eismo valdymo centrą, kuris kartais atveria savo duris ir norintiems bei besidomintiems parodo, ką čia veikia.

„Remiantis tais duomenimis vykdome visą šviesoforų reguliavimą. Esant poreikiui, jeigu matome, kad keičiasi transporto srautai, koreguojame šviesoforų reguliavimo problemas. Jeigu matome, kad yra kokios nors netipinės eismo sąlygos – krenta eismo greičiai, automatiškai įjungia kitas šviesoforų reguliavimo programas. Sistema yra automatinė ir visos be išimties šviesoforais reguliuojamos sankryžos signalus perjunginėja grynai automatizuotai, realiu metu reaguojant į transporto srautus, į tuos duomenis, kurie užfiksuoti transporto srautų jutikliuose“, – stovėdamas centre šalia daugybės ekranų pasakojo „Susisiekimo paslaugų“ Eismo valdymo skyriaus vadovas Robertas Markovskis.

Turime greičio matuoklius, jie fiksuoja leistiną greitį viršijančius pažeidėjus, važiuojančius per draudžiamą šviesoforo signalą ir pažeidėjus, kurie naudojasi A juostomis.

Šiuo metu Vilniuje yra beveik 100 vaizdo stebėjimo kamerų, tačiau jau trečiadienį papildomai jų atsiranda dar 50 vaizdo kamerų, iš jų visų vaizdus mato Eismo valdymo centro darbuotojai.

„Turime ir greičio matuoklius, jie atlieka tris pagrindines funkcijas: fiksuoja leistiną greitį viršijančius pažeidėjus, važiuojančius per draudžiamą šviesoforo signalą ir pažeidėjus, kurie naudojasi viešajam transportui skirta eismo juosta be teisės ja naudotis. Nuotraukos automatiškai keliauja į policiją. O policija neseniai išplatino džiugią žinią, kad jau nuo šių metų pabaigos visi protokolai bus išrašomi automatizuotu būdu, tik reikės patikrinti, nes iki šiol duomenis suvedinėti rankomis. Tikėtina, kad efektas bus geresnis, nes kai žmogus viršija greitį ir gauna baudą po pusmečio ar metų, tai nelabai drausmina. Bet jeigu šiandien viršijai greitį, o rytoj gavai baudą, tai tikrai motyvuoja“, – įsitikinęs R.Markovskis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus eismo užkulisiai
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus eismo užkulisiai

Vairuotojai informuojami apie eismo trikdžius ar pokyčius keliais būdais: pranešimai skelbiami švieslentėse, programėlėje „Waze“, bendradarbiaujama su radijo stotimi „Kelyje“, kelio darbai, avarijų vietos žymimos sviesoforai.lt.

Žymi realiu laiku

Pastarajame tinklalapyje Eismo valdymo centro operatoriai informaciją žymi realiu laiku. Šiltuoju sezonu per dieną fiksuojama apie 20–30 žymėjimų, o šaltuoju – iki 50 žymėjimų per dieną. Realiu laiku žymimi ir eismo įvykiai, per dieną vidutiniškai po 70 žymėjimų. Matomi visi įvykiai – ir techniniai, ir įskaitiniai, be to, nemaža dalis eismo įvykių yra automatizuotu būdu perduodami iš BPC sistemos taip pat realiu laiku.

Taip pat žymimi ir kelio darbai bei eismo ribojimai. Tai būna žymėjimai „į ateitį“ pagal iš miesto savivaldybės gautas patvirtintas schemas, todėl realiu laiku jau matomi būtent šiuo metu vykdomi kelio darbai ar eismo ribojimai.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Robertas Markovskis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Robertas Markovskis

2018 metais „Susisiekimo paslaugos“ atnaujino šviesoforų reguliavimo sistemą – programinę įrangą, nes sistema veikė jau dešimtmetį, tad ir tobulintinų dalykų susikaupė, ir pačios technologijos gerokai pažengė į priekį. Reagavimas į transporto srautus padidėjo tris kartus, atlikta analizė intensyviausiose sankryžose – anot R.Markovskio, pralaidumas visose padidėjo.

Jungtinėje Karalystėje yra normalu, kad tūkstančiui gyventojų tenka viena šviesoforinė sankryža. Pas mus dešimčiai tūkstančių gyventojų.

O tai pasireiškia daugiausia tokiu būdu: rytinio piko metu apie 7 val. visi vilniečiai pajuda iš namų ir važiuoja į darbus, kurių pradžia 8 val. Kai sistema reagavo inertiškai, lėčiau, tai tas reagavimas tebūdavo, kai jau visi užpildo sankryžas. O kai viskas vyksta triskart greičiau, sistema iš karto keičia transporto valdymo sistemas. Ir rytinio piko pradžia pasivėlino 12 minučių, o tuomet ir trunka tas pikas trumpiau.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Aleksejus Apanovičius
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Aleksejus Apanovičius

Anot R.Markovskio, Vilniuje yra aštuonis kartus mažiau šviesoforais reguliuojamų sankryžų negu Jungtinėje Karalystėje tūkstančiui gyventojų. „Jungtinėje Karalystėje yra normalu, kad tūkstančiui gyventojų tenka viena šviesoforinė sankryža. Pas mus dešimčiai tūkstančių gyventojų. Turime daug nereguliuojamų sankryžų, bet tai nereiškia, jog ten šviesoforinis reguliavimas būtų efektyviausias“, – tikino jis.

Kolegai antrino ir A.Apanovičius: „Šviesoforas nepadidina sankryžos pralaidumo. Šviesoforas reikalingas sureguliuoti visus eismo srautus ir užtikrinti eismo dalyvių saugumą.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Gazas