Suremontuotą Vilniaus gatvę vėl užėmė kelininkai: dėl vandentiekio avarijos dalį asfalto klos iš naujo

Pokyčiai – „kardinalūs“

Kaip buvo rašoma gruodžio 7 d. išplatintame Vilniaus savivaldybės pranešime spaudai, S.Batoro gatvėje įvyko „kardinalūs pokyčiai“ – paklota nauja asfalto danga, įrengtas naujas apšvietimas.

Be jau minėtų darbų čia buvo sutvarkytos automobilių apsisukimo vietos, rekonstruotos trys pėsčiųjų perėjos, „Vilniaus apšvietimas“ įrengė naują gatvės ir šalia jos vingiuojančio tako apšvietimą, kryptiniu apšvietimu apšviestos ir rekonstruotos pėsčiųjų perėjos.

„100 tūkst. kv. m tvarkomam gatvės plotui prireikė net 16 tūkst. tonų asfalto, o iš kelkraščių ir žaliosios juostos buvo išvežta 2,5 tūkst. sunkvežimių grunto, kad lietaus vanduo nutekėtų nuo gatvės paviršiaus, – teigė savivaldybė. – Sutvarkius S. Batoro gatvę didžiausią naudą ir patogumą iškart pajus apie 25 tūkstančiai vilniečių, kasdien judančių iš ar į miesto centrą.“

Sauliaus Žiūros nuotr./S.Batoro gatvė po remonto

Taip pat šioje suremontuotoje atkarpoje, kaip teigė savivaldybė, įrengti nuolydžiai pagerino lietaus vandens nutekėjimą ir sumažino gatvės užtvindymo riziką.

Vėl remontas

Tačiau vos po kelių mėnesių kelininkams teko į šią gatvę sugrįžti. Ir nors liūčių bei užtvindymo nebuvo, būtent vanduo tapo ta priežastimi, dėl kurios teks iš naujo remontuoti dalį S.Batoro gatvės.

Neprivažiavus žiedo, kur susikerta Drujos, Belmonto, Olandų ir S.Batoro gatvės, stovi automobilių greitį ribojantys ženklai, dalis gatvės atitverta.

Kelio remontas Stepono Batoro gatvėje

+5

Kaip paaiškino bendrovės „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius, pernai suremontuotoje S.Batoro gatvėje ties Belmonto žiedu balandžio pradžioje įvyko vandentiekio avarija: „Šiuo metu avarija lokalizuota, artimiausiu metu planuojami jos padarinių šalinimo darbai.“

Kas turės sumokėti už šituos darbus, Vilniaus savivaldybė kurį laiką aiškinosi. Kaip teigia Energetikos skyriaus specialistai, turtas nebuvęs nei savivaldybės, nei jos įmonių.

„Mūsų turimomis žiniomis, 2021 03 31 buvo gauta informacija apie tai, kad S.Batoro gatvėje įvyko vandens nutekėjimas vandentiekio linijoje ir formuojasi įgriūva gatvėje. UAB „Vilniaus vandenys“ tą pačią dieną apie 13:40 val. avariją lokalizavo, avarijos vieta buvo aptverta, organizuojami kasimo darbai, informuotas savivaldybės Eismo organizavimo skyrius, nes buvo uždaryta antra eismo juosta. Apie 18.30 val. atkasus – žymaus nutekėjimo vandentiekio linijoje nerasta, o vandens tiekimas gyventojams buvo atstatytas.

Minimu vandentiekiu naudojasi S. Batoro gatvės gyventojai ir Baptistų bažnyčia. Vandentiekio tinklas nepriklauso nei Vilniaus miesto savivaldybei nei UAB „Vilniaus vandenys“, – teigė savivaldybė.

Taip pat savivaldybė tvirtina, kad minėtos bažnyčios bendruomenė ir sumokės už tvarkymą: „AB „Vilniaus vandenys“ taip pat gavo Vilniaus Biblijos Baptistų bendruomenės prašymą likviduoti avariją ir jos padarinius bei atstatyti vandens tiekimą. Bendruomenė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus bei apmokėti už dangų atstatymą, jei atliekant kasimo darbus bus išardoma gatvės danga.“

Avarija bešeimininkiame tinkle

„Vilniaus vandenų“ teigimu, balandžio pradžioje vandentiekio avarija įvyko vadinamų bešeimininkių tinklų atkarpoje.

„Tokiais atvejais vandentiekio avarijas likviduoja „Vilniaus vandenų“ specialistai. Tačiau dėl gatvės dangos atstatymo darbų: jų apimties, finansavimo, kas fiziškai darbus atliks, sprendžia Vilniaus miesto savivaldybė.

Avarijos likvidavimo sąnaudos krinta mums, kitos sąnaudos – tarp jų ir dangos atstatymo ar kiti gatvės remonto darbai, vadovaudamiesi ekspertiniu vertinimu šalims paskirsto savivaldybė“, – teigė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Smalskė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kelio remontas Stepono Batoro gatvėje Vilniuje

Jos teigimu, bešeimininkiai tinklai yra tokie tinklai, kuriuos teismas oficialiai pripažino, kaip neturinčius šeimininkų.

„Tačiau yra dar kategorija vadinamų bešeimininkių tinklų, kurie šeimininkus turi, bet jie tik dėl jiems žinomų ir suprantamų priežasčių prisipažinti esantys savininkais nenori. Tuomet seka gana sudėtinga procedūra: tinklai pereina į savivaldybės atsakomybę, jų savininkų ieškoma, kol galiausiai teisminiu keliu tinklai pripažįstami bešeimininkiais.

Savivaldybė tuomet bešeimininkius tinklus pasiūlo perimti mums. Mes įvertiname tinklų būklę ir, jei tinklai nėra kritinės būklės, juos perimame, tampame už juos visiškai atsakingi. Jei tokių bešeimininkių tinklų būklė kritinė, tuomet savivaldybė inicijuoja tų tinklų sutvarkymą iki naudotinos būklės ir vėl pasiūlo mums perimti“, – apie tokį turtą aiškino „Vilniaus vandenų“ atstovė.

Vandentiekio avarijos užkardomos tik atliekant nuolatinį tinklų stebėjimą ir avarijų analizę. Jei atkarpoje avarijos kartojasi, mums tai ženklas, kad infrastruktūra ten yra jau nusidėvėjusi.

Tinklai, kuriuose įvyko avarija S.Batoro gatvėje, yra teismo dar nepripažinti bešeimininkiais.

Tokiuose tinkluose, teigia „Vilniaus vandenys“, bendrovė negali ir kokių nors prevencinių priemonių imtis: „Visų pirma, tai ne mūsų turtas, į jį neturime teisės kištis, remontuoti ir investuoti. Antra – vandentiekio avarijos užkardomos tik atliekant nuolatinį tinklų stebėjimą ir avarijų analizę. Kitaip tariant, jei vienoje ar kitoje atkarpoje avarijos kartojasi, mums tai ženklas, kad infrastruktūra ten yra jau nusidėvėjusi. Tada vadovaujantis specialia metodika, yra priimamas sprendimas, tą vandentiekio tinklo atkarpą renovuoti.

Su nuotekų tinklais prevencinių priemonių turime kiek daugiau. Nuotekų tinklų defektams, pažeidimams, nusidėvėjimams nustatyti naudojame diagnostinį robotuką, kuris per nuotolį įleidžiamas į vamzdžius ir juos skanuoja, apie vamzdžių būklę siunčia informaciją mums. Vandentiekio tinkle jokių prietaisų į vamzdžių vidų montuoti / paleisti negalime.“