Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 1d. 19:07

Tai, ką turėtų žinoti kiekvienas: kodėl verta judėti darniai?

Vilnius sušvelnėjus karantino sąlygoms
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Vilnius sušvelnėjus karantino sąlygoms

Net 20 Lietuvos savivaldybių yra paruošusios darnaus judumo miestuose planus, kuriuos įgyvendinti planuojama iki 2030 metų. Apie tai, ką reiškia judėti darniai ir kodėl tai aktualu kiekvienam, kalbamės su Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertu Jonu Damidavičiumi.

„Darnus judumas, – pokalbį pradėjo pašnekovas, – yra skirtas kiekvieno žmogaus keliavimo poreikiui užtikrinti, kad tai būtų saugu ir greita, o svarbiausia – neterštų aplinkos. Specialiųjų poreikių turintiems žmonėms tai reiškia didesnes galimybes judėti, paspirtukininkui ar dviratininkui – saugesnes ir greitesnes keliones, ir apskritai visiems – atradimo džiaugsmą keliauti įvairiais būdais.“

Beje, darnus judumas J.Damidavičiui nėra tik darbas ar skambūs žodžiai. 15min jis atskleidė, kad ši idėja ir asmeniniame gyvenime užima labai svarbią vietą. Viešasis transportas – mėgstamiausia pašnekovo susisiekimo rūšis.

Subalansuota susisiekimo sistema = sveikesnis žmogus

Pasak pašnekovo, skatinant darnų judumą miestuose propaguojami alternatyvūs keliavimo būdai, siekiama subalansuotai naudoti skirtingas susisiekimo rūšis ir sukurti efektyviai veikiančią susisiekimo sistemą, paremtą aplinkosaugos gerinimu ir sveikatingumo didinimu. Šiandien, anot jo, bene dažniausiai aptariama problema yra eismo spūstys, o ypač – didžiuosiuose miestuose, kur, beje, susiduriama ir su didele tarša bei mažu žmonių fiziniu aktyvumu. Dėl to, kaip paaiškino J.Damidavičius, darnaus judumo koncepcijoje kalbama apie susisiekimo rūšių subalansuotą naudojimą teikiant prioritetą žmogaus sveikatai.

Siekdamos paskatinti sveikesnius ir aplinkai draugiškesnius keliavimo būdus daugelis Lietuvos savivaldybių atsiliepė į Susisiekimo ministerijos kvietimą paruošti darnaus judumo planus. Beveik visi šie planai parengti panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, kurių suma siekia kiek daugiau kaip milijoną eurų. Numatytos priemonės suskirstytos į du etapus – trumpojo ir ilgojo laikotarpio. Kalbant paprastai, trumpuoju laikotarpiu miestai numatę įgyvendinti dalį priemonių iki 2022 metų, o visos planuose numatytos priemonės turėtų būti įgyvendintos iki 2030-ųjų.

Kad tokios kelionės nenuviltų – būtina kurti saugią, kokybišką ir patogią infrastruktūrą.

Sunkiausia – keisti susiformavusius įpročius

„Dažnam dar didelį vidinį pasitenkinimą kelia turimas automobilis ir didžiavimasis juo bandant pademonstruoti savo finansinę padėtį visuomenėje. Tačiau pastebima, kad žmonės vis labiau atkreipia dėmesį į laiko svarbą. Pavyzdžiui, stovėdami eismo spūstyje visada jaučiame nepasitenkinimą susidariusia situacija, pykstame dėl sugaišto laiko ir atvirkščiai – jaučiame malonumą, kai keliaudami pėsčiomis, važiuodami dviračiu, paspirtuku ar autobusu netrukdomi išvengiame spūsties“, – svarstė pašnekovas ir pridūrė, kad visi, kurie vertina savo laiką, anksčiau ar vėliau pradeda ieškoti alternatyvių susisiekimo būdų, o kad tokios kelionės nenuviltų – būtina kurti saugią, kokybišką ir patogią infrastruktūrą.

Žinoma, kai kas ir į parduotuvę, esančią vos už kilometro, važiuoja automobiliu, o vos išgirdę apie darnaus judumo idėją tik dar labiau įsikimba į vairą, lyg tai reikštų prievartinį išlaipinimą. Anaiptol. Darnus judumas ir gebėjimas derinti skirtingas transporto priemones – vertybė, svarbi kiekvienam šiuolaikiniam žmogui. Tai padeda ne tik sutaupyti laiko ir pagerinti sveikatą, bet ir mažina užterštumą bei triukšmą.

15min kalbintas J.Damidavičius pastebėjo, jog visuomenės įpročių keitimas – sudėtingas, tačiau įveikiamas iššūkis. Jo teigimu, geriausia, kai žmonės patys išbando naujas galimybes ir atranda privalumus. Prie to prisideda įvairios akcijos ir iniciatyvos, skatinančios keliauti alternatyviai. Pavyzdžiui, rugsėjį švenčiama „Diena be automobilio“, kurios metu miestų viešasis transportas būna nemokamas. Keisti keliavimo įpročius, kaip pastebėjo pašnekovas, paskatino ir COVID-19 pandemija. Karantino metu, uždraudus viešojo transporto bilietėlius pirkti tiesiai iš vairuotojų, daugelis išmoko juos įsigyti elektroniniu būdu.

V. Uznevičiaus nuotr./Saugus eismas Stokholme
V. Uznevičiaus nuotr./Saugus eismas Stokholme

Įkvepiantis Slovėnijos pavyzdys

Susisiekimo ministerijos darnaus judumo eksperto teigimu, skirtingų susisiekimo rūšių derinimas padeda išvengti spūsčių bei kitų nenumatytų aplinkybių, todėl tikslą pasieksite greičiau. Žinoma, anot jo, kiekvienas turėtų atrasti sau tinkamiausią derinį: „Pavyzdžiui, kelionę pradėjus automobiliu ir jį palikus „Statyk ir važiuok“ aikštelėje, viešuoju transportu miesto centrą pasieksite greičiausiai, o jau pačiame centre labai patogu keliauti naudojantis dviračių dalijimosi paslaugomis. Pasirinkę tokį derinį išvengsite automobilio statymo mokesčio. Be to, šiek tiek pajudėsite, o tai suteiks daugiau energijos visai dienai. Beje, važiuojant viešuoju transportu galima pasiklausyti audio knygos ar įdomios tinklalaidės.“

15min paklaustas, kokia darniai judanti šalis galėtų tapti geru pavyzdžiu Lietuvai, pašnekovas svarstė, kad Nyderlandai ir Danija yra šalys, kurios išskiriamos kaip stipriai propaguojančios dviračių transportą. Štai švedai garsėja ekologiškumu, o neretas net gėdijasi prisipažinti, kad keliauja aplinką teršiančiais lėktuvais.

„Vis dėlto, – pridūrė jis, – aš labai mėgstu išskirti Slovėniją, kurios sostinėje Liublianoje yra daugybė puikių darnaus judumo pavyzdžių – nuo automobiliams uždaryto senamiesčio iki visiems eismo dalyviams bendrų zonų (angl. space sharing).“

Didžioji dalis pėsčiųjų takų ar bendrų miestų erdvių nėra pritaikytos judėti žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.

Specialiųjų poreikių turintys žmonės judės laisviau ir greičiau

15min pašnekovas pasakojo, kad ruošiant darnaus judumo planus buvo analizuojama esama miestų susisiekimo infrastruktūra. Paaiškėjo, kad didžioji dalis pėsčiųjų takų ar bendrų miestų erdvių nėra pritaikytos judėti žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.

„Dažniausiai pasitaikantys barjerai: aukšti šaligatvių kelkraščiai, kurie ties perėjomis nėra nuleisti, taip pat neretai pasitaiko vietų, kad šaligatviui susikertant su įvažiavimu į kiemus, šaligatvio lygis nuleidžiamas iki važiuojamosios dalies lygio, taip patogumą užtikrinant automobilio vairuotojui, o ne pėsčiajam ar kitam specialiųjų poreikių turinčiam žmogui. Dauguma miestų infrastruktūros pėsčiųjų takuose ir šaligatviuose neturi vedimo ir įspėjamosios infrastruktūros, reikalingos silpnaregiams ir akliesiems“, – kalbėjo J.Damidavičius.

Anot jo, negalėjimas naudotis viešojo transporto sistema – dar viena opi problema, kuri dažniau pasitaiko mažesniuose miestuose, kur trūksta žemagrindžių viešojo transporto priemonių. Įgyvendinus darnaus judumo planus miestuose judėsime laisviau ir greičiau, o naudą pajus kiekvienas – ar tai būtų paspirtukininkas, dviratininkas, jauna šeima su kūdikiu ar judėjimo negalią turintis žmogus.


2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.

Inicijuotas turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Šiuolaikiškos studijos

Video

00:58
00:28
00:53

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas