Apie pokyčius, kurie laukia tiek autobusais bei troleibusais važinėjančių vilniečių ar miesto svečių, tiek automobilininkų, kalbamės su Technologijos mokslų daktaru Vigilijumi Sadausku.
– Kokia jūsų nuomonė apie Vilniaus savivaldybės vykdomą viešojo transporto reformą?
– Aš jau prieš pradedant rengti schemą minėjau, kad kai daromas toks projektas, pirmiausia turi būti atliktos rimtos studijos, analizė. Ar visuomenė galėjo susipažinti su tuo planu? Aš jo savarankiškai nesugebėjau rasti.
Vis dėlto aš mačiau tas schemas ir esu pasakęs, kad geriausia būtų pritaikyti sistemą, žinomą nuo senų laikų. Kai buvo pastatomas naujas tiltas, po juo per bandymus pastatydavo projektuotoją. Per tiltą važiuodavo sunkiasvoriai vilkikai su kroviniais, jeigu tiltas sugriūdavo – nemokša projektuotojas būdavo palaidojamas po jo nuolaužomis arba sužalojamas.
Tad jeigu Vilniuje kažkuris specialistas ar žinovas parengė tokį planą, manau, pirmomis dienomis jis turėtų stovėti su plakatu, skelbiančiu apie tai. Tie, kurie dirbo toje darbo grupėje, turi prisiimti atsakomybę. Na o vilniečiai, jeigu minėtas projektas tikrai pasiteisins, šitas pavardes galėtų atsiminti ir balsuoti ateinančiuose savivaldos rinkimuose už tuos, kas tokį savivaldybėje esantį skyrių paliks. Tačiau jeigu šis projektas nepasiteisins, aš agituosiu balsuoti už tuos, kurie skyrių, taip blogai suprojektavusį reformą, panaikins.
– Ar, jūsų nuomone, Vilniuje nepadidės eismo spūsčių tose gatvėse, kuriose papildomos eismo juostos atiduodamos viešajam transportui?
Kai buvo pastatomas naujas tiltas, po juo per bandymus pastatydavo projektuotoją. Per tiltą važiuodavo sunkiasvoriai vilkikai su kroviniais, jeigu tiltas sugriūdavo – nemokša projektuotojas būdavo palaidojamas po jo nuolaužomis arba sužalojamas.
– Yra vietų, kuriose iki šiol eismo kamščiai nesusidarydavo. Kaip bus, sunku pasakyti, bet A juosta Kalvarijų gatvėje galioja nuo penktadienio. Ketvirtadienį, turėdamas laiko, stebėjau, nuo kurios vietos ir kada susidaro kamščiai atkarpoje nuo Didlaukio gatvės iki buvusios Kuro aparatūros gamyklos.
Šioje vietoje dabar beliko viena automobilių eismo juosta. Anksčiau 12–14 val. nebūdavo jokių transporto susibūrimų, o ketvirtadienį arba dalis vairuotojų pagal seną įpratimą važiuodavo naująja A juosta, arba susidarydavo kamštis ir per vieną šviesoforo signalų užsidegimo ciklą nesugebėdavo pravažiuoti visi automobiliai, kurie laukė eilėje prie šviesoforo. Per tą laiką A juosta nepravažiavo nė vienas autobusas. Žinoma, galima teisintis, kad tuo metu dar nevažinėjo greitieji autobusai, tačiau, manau, ir liepos 1, 2 ar 3 dieną galima bus tokią pat situaciją užfiksuoti.
Mane kaip eilinį vairuotoją ir Vilniaus miesto gyventoją nustebimo valstybės tarnautojo pasakymas: mes padarysime taip, kad vairuotojai negalės važinėti po miestą ir bus priversti persėsti į visuomeninį transportą. Nežinau nė vieno miesto, kuriame toks tarnautojas galėtų taip pasakyti ir toliau dirbti tą patį darbą. Manau, po tokių žodžių jo būtų paprašyta išeiti iš tarnybos arba jis būtų atleistas.
Jeigu žmogus sakytų, kad „sukursime tokį viešąjį transportą, į kurį jūs norėsite persėsti“, suprasčiau, bet žmogus sau leidžia pasakyti tokius dalykus viešai ir tuo didžiuojasi... Tada jau vilniečiams spręsti ateinančiuose rinkimuose ir įvertinti tokių „genijų“ darbus.
– Gatves turime tokias, kokias turime. Ar realu tikėtis, kad automobilių staiga gatvėse sumažės?
– Aš siūlau padaryti eksperimentą projekto kūrėjams: važiuoti su dviem ar trimis mažamečiais vaikais viešuoju transportu ir pažiūrėti, kiek laiko užtruks nuvežti juos į darželį ir mokyklą ir kada reikia išvažiuoti iš namų.
Galiu pasakyti, kad tokiam maršrutui man, auginančiam tris vaikus, reikėtų sugaišti daugiau nei 2 valandas ir 40 minučių. O automobiliu tai iki šiol trukdavo 35 minutes. Ar įsivaizduojate, kokią „efektyvią“ sistemą pasiūlė jauniems žmonėms, veikliems tėvams?
Bet kaip sakoma, „kai Dievas atima protą, duoda pareigas“. Toks yra posakis, tegaliu jį pacituoti. Gal tai bus labai efektyvu, kuo aš, atvirai pasakius, netikiu ir manau, kad taip nebus. Bet mes, vilniečiai, esame labai pakantūs. Gal pamenate žiedą prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Antakalnyje, kur buvo įdiegta šviesoforo valdymo sistema, kainavusi apie 10 mln. Lt. Vėliau ji buvo išmontuota. Pasižiūrėkite, kas tada diegė tą sistemą ir kas dabar diegia naujas sistemas. Aš manau, bent jau vadovai yra tie patys.
 |
| Aurimas Šrubėnas/Vilniuje pradeda važinėti greitieji autobusai |
Prisimenu, kai rengiau naująsias Kelių eismo taisykles, tuomet dar gyvas premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas ir susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis pasakė: „Sadauskai, jeigu bus blogai (visi gąsdino, kad įvedus mieste 50 km greitį automobiliai sulūš, nepravažiuos, bus kamščiai, bus didžiausia tragedija), tai tau bus blogai.“ Jie nepasakė, kas bus, jeigu pasiteisins. Džiaugiuosi, kad tam eismo saugumo procesui pasiteisinus Lietuvos radijas mane išrinko Metų žmogumi.
Tad dabar tie piliečiai, kurie taip padarė, tikrai galėtų pastovėti sankryžose, pakvėpuoti tais teršalais, kurių daugės, nes vietoj pusvalandžio teks važiuoti gerokai ilgiau. Ir dar tuo didžiuotis – man tikrai nesuvokiama, bet ką darysi, galime luktelėti iki to ir, manau, atsiras veiklių žmonių, kurie paviešins tos darbo grupės ir jos vadovų, tvirtinusių projektą, vardus ir pavardes, kad piliečiai galėtų įvertinti pliusu ar minusu. Bet bent kol kas mane truputėlį neramina tokie dalykai. Be abejo, automobilio dauguma neatsisakys, jeigu vaikus reikia nuvežti, stovės kamštyje ir t.t.
– Bet gal vilniečiai jau subrendo persėsti iš savo automobilių į autobusus ar troleibusus?
Tie piliečiai, kurie taip padarė, tikrai galėtų pastovėti sankryžose, pakvėpuoti tais teršalais, kurių daugės, nes vietoj pusvalandžio teks važiuoti gerokai ilgiau.
– Pirmiausia visuomeninį transportą reikėtų padaryti tokį, kad žmogus norėdamas atsisakyti asmeninio automobilio važiuotų su viešuoju transportu ne todėl, kad su savo mašina negali pravažiuoti, o todėl, kad viešasis yra patrauklus, patogus.
Galiu pasakyti keletą pliusų – keičiasi kai kurie maršrutai. Aš visuomet buvau už mikroautobusų integravimą į bendrą sistemą. Visame pasaulyje, Europoje yra viena centralizuota viešojo eismo sistema. Jeigu aš turiu bilietą, galiu važiuoti bet kuo. Negalima grietinėlės atiduoti vieniems, o visą sistemą palikti kitiems.
Bet negalima reformos daryti nemokšiškai. Jeigu būtų daroma centralizuotai ir su išmanymu, tuomet taip. Norite pasitikrinti – pabandykite vieną maršrutą, toje gatvėje, kur buvo dvi eismo juostos, palikite tik vieną juostą automobiliams. O dabar kas važiavo Kalvarijų gatve, grūsis Geležinio Vilko gatvėje, prasidės dar didesni kamščiai.
– Galbūt gali atsirasti aktyvių piliečių, kurie imsis kokių nors protesto būdų?
– To neatmesčiau. Juk A juosta bus leidžiama važiuoti ir dviratininkams, vairuotojams, vežantiems keturis žmones. Tad gal atsiras tokių, kurie toje juostoje „netyčia“ suges ir įsijungs avarinį signalą. Tokiu būdu piliečiai nepažeisdami teisės aktų gali boikotuoti sistemas, kurios kenkia.
Juk visi vairuotojai, mokesčių mokėtojai moka mokesčius pirkdami degalus. Bet gal kažkas mano, kad Vilniuje didesni kamščiai apsimoka, nes tuomet sunaudojama daugiau degalų, daugiau jų perkama, valstybė iš to surinks daugiau akcizų. Jeigu yra tokia logika, ką padarysi, vadinasi, toks tų žmonių supratimas.
– Negi tik to ir pasieksime šia reforma?
– Aš manau, kad labai didelio efekto nebus ir po kelių mėnesių ar pusmečio teks peržiūrėti kritiškiausias gatvių atkarpas. Galbūt praplatinti tas gatves ar kitaip spręsti. Dabar, vasarą, tai dar gali būti normalu, įmanoma važinėti, bet kaip bus rudenį?
Juk situacija pablogės labai stipriai iš esmės: jeigu žmogus vėluos į darbą, darbdavys bus nepatenkintas, jeigu vaikai vėluos į pamokas – nepatenkinti mokytojai. Kalbu apie artėjančią rugsėjo 1-ąją, kai gatvėse bus didelė sumaištis.
Aš pats mielai atsisakyčiau asmeninio automobilio, jeigu man Vilniaus savivaldybė sugebėtų sukurti tokį viešąjį transportą arba tokią socialinę infrastruktūrą, kad vaikus į mokyklą ar darželį galima būtų nuvesti ir tai būtų šalia. Tačiau jie nesugeba sukurti visos socialinės infrastruktūros. Manau, gal šitos schemos tikslas buvo išguiti mikroautobusus. Tam aš pritariu, bet juos reikia ne išguiti, o įtraukti į bendrą sistemą, tuomet visi būtų patenkinti.
