Tarybų sąjungoje straipsnis apie šį automobilį pasirodė iškart po Leonido Brežnevo mirties. Tokio įvykio 60-ojo Sovietų Sąjungos gimtadienio proga niekas nesitikėjo. Šalis gavo naują lyderį ir naują „Volgą“.
Automobilis „Gaz-3102“ buvo ruoštas ne tik Sovietų Sąjungos jubiliejui, bet ir Gorkio automobilių fabriko (GAZ) jubiliejui. 1982 metų sausio mėnesį šiam fabrikui sukako 50 metų.
Bandomoji automobilių partija buvo pristatyta 1981 metų vasario 23 dieną, specialiai 26-ajam Komunistų partijos suvažiavimui. Pirmieji prototipai buvo sukurti dar 1973 metų gruodžio 15 dieną. Automobilis buvo skirtas pakeisti pasenusį „GAZ-24“. Automobilis privalėjo būti aprūpintas varikliu, kurio darbinis tūris neviršytų 3,5 litro. Tuo metu prototipas turėjo V8 variklį, pasiskolintą iš „Gaz-53“ sunkvežimio. Galingumas - 115 AG, darbinis tūris – 4,25 litro. Kaip paskui paaiškėjo, variklis tapo didžiausias galvos skausmas konstruktoriams.
Projekto eigoje didelę iniciatyvą rodė mažai žinomi gamyklos konstruktoriai Nikolajus Kirijevas ir Stanislavas Volkovas. Pastarasis kaip tik buvo baigęs projektą su būsima „Čaika GAZ-14“. Buvo ieškoma būdų, kaip padaryti abu modelius panašius tarpusavyje konstrukciškai. Dėl to teko paaukoti „Volgos“ chromuotas groteles. Tačiau kai kas buvo pakeistą į gerąją pusę – rusų gamybos priekiniai žibintai buvo pakeisti į Vokietijos Demokratinėje Respublikoje gaminamus kvadratinės formos žibintus. Jie nebuvo technikos revoliucija, tačiau itin pagerino apšvietimą.
Kai automobilis pasirodė galutinai paruoštas gamybai, jam suteikė „GAZ-3102“ modelio numerį. Pasigirdo kritika, jog jei automobilis būtų išleistas kiek anksčiau ir tokios išvaizdos, kaip pirmasis prototipas – „Volga“ sudarytų rimtą konkurenciją vakarietiškiems automobiliams visame pasaulyje.
Galutinis motyvas išleisti į gamybą „GAZ-3102“ – tai nauji pasyvaus saugumo reikalavimai. Naujoji „Volga“ šiuos reikalavimus atitiko. Benzino bakas buvo perkeltas už galinės sėdynės, priekyje sumontuoti diskiniai ventiliuojami stabdžiai, žibintai aprūpinti apiplovimo įtaisu, atnaujinta stabdžių sistema su pagrindiniu cilindru. Viduje sumontuota smūgio energiją sugeriantis prietaisų skydas iš minkšto plastiko.
Pirkėjams labiausiai patiko, jog automobilis nebeturėjo mažų trikampių orlaidžių. Priekinės sėdynės buvo profiliuotos ir aptrauktos miela, švelnia medžiaga. Šaltomis žiemomis labiausiai džiugino elektra šildomas galinis langas.
tačiau variklis kėlė daug problemų. Prototipuose buvo sumontuoti V6 varikliai ir hidromechaninė pavarų dėžė. Tokiam sprendimui nepritarė aukščiausieji Komunistų partijos vadai. Į prototipus ir toliau montavo V formos variklius: 5,5 litro iš „GAZ-14 Čaika“ ir 4,25 litro iš „GAZ- 53“.
Projektas buvo skatinamas Saugumo (KGB). Gynybos ministerija taip pat buvo labai sudominta. Galingas, manevringas ir su tiems laikams labai žemo profilio padangomis 205/70R14. Sovietų sąjungoje tai buvo dinamikos ir komforto etalonas, kurio itin troško aukšto rango funkcionieriai.
Nors „GAZ-3101“ taip ir liko tik prototipas, bet labai daug jo modifikacijų atiteko specialiosioms tarnyboms. Automobiliai buvo indeksuojami kaip „GAZ-31011“, „GAZ-31012“ ir „GAZ-31013“.
„GAZ-3102“ serija gavo 4-ių cilindrų benzininį variklį su modernia uždegimo sistema. Ši sistema buvo pasiūlyta L.A.Gusako. Tai akademikas, kuris ištyrinėjo degimo procesus ir pasiūlė sistemą, kurioje degimo procesas prasideda dar prieš degimo kamerą.
Su šiuo varikliu automobilis buvo apie 10-20 procentų ekonomiškesnis.
„GAZ-3102“ maksimalus greitis - 150 km/h.
O iki 100 km/h įsibėgėdavo per 16 sekundžių.
Palyginimui, jo pirmtakas „GAZ-24“ 100 km/h greitį pasiekdavo per 22 sekundes. Vėliau variklis su priešdegimine sistema buvo tiesiog išmestas iš planų. Su juo turėta pernelyg daug bėdų. Žiemą variklis sunkiai užsivesdavo, reikalavo gerų meistrų ir brangių detalių.
„GAZ-3102“ buvo gaminamas ilgą laiką. Su visokiomis modifikacijomis automobilis "ištempė" iki pat 2010 metų. Jis buvo mėgstamas už paprastumą ir panaudotas geros kokybės salono medžiagas.
