Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilkikų vairuotojai iš Rytų Europos darbu patenkinti labiau nei vakariečiai

Prie vilkiko vairo – dailioji lytis
123rf.com nuotr. / Prie vilkiko vairo – dailioji lytis
Šaltinis: Cargonews.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vairuotojai iš Rytų Europos gerokai dažniau nei vakariečiai paros ir kassavaitinius poilsius atlieka sunkvežimių kabinose, rečiau grįžta į namus, tačiau esant galimybei, kitaip nei vakariečiai, vėl pasirinktų vairuotojo profesiją. Tokius rezultatus atskleidė Vokietijos federalinė krovininio transporto tarnybos atliko tolimųjų reisų vairuotojų apklausa, kurioje dalyvavo ir Lietuvos vairuotojai.

Vokietijos kelių inspekcijos pareigūnai š.m. balandžio-birželio mėnesiais apklausė 1822 vairuotojus iš įvairių Europos šalių. Didžiąją dalį – 38 proc. – apklausos dalyvių sudarė vokiečiai, 14 proc. – rumunai, 13 proc. – čekai, 6 proc. – bulgarai, 3,6 proc. lenkai, 3,0 proc. – italai, 2,1 proc. – lietuviai ir olandai, 1,9 proc. – slovakai, 1,7 proc. – baltarusiai, 10,4 proc. nurodė esą kitos tautybės.

Apklausos metu vairuotojai turėjo nurodyti savo tautybę, šalį, kurioje registruota įmonė, kurioje dirba, darbo stažą, įprastą važiavimo nuotolį, vietas, kuriose atlieka kasdienį ir savaitinį poilsį, kaip dažnai jie grįžta į namus, ir pan.

Vairuotojai taip pat buvo prašome įvertinti poilsio aikštelių kokybę, transporto priemonių kabinų patogumą. Buvo prašoma nurodyti, kokiomis poilsio aikštelių paslaugomis ir patogumais naudojasi.

Be kita ko, buvo klausiama, ar vairuotojai dar kartą rinktųsi šią profesiją. Atviru klausimu buvo prašoma išreikšti vairuotojų darbo organizavimo galimus tobulinimo galimybes.

Amžiaus kategorijoje vyriausi – Vokietijos vairuotojai (amžiaus vidurkis – 46,7 m.), jauniausi – rumunai (38,9 m.), o apklaustų lietuvių amžiaus vidurkis siekė 45,3 metus

Dažniausiai dirba savo šalies įmonėse

Vidutinis apklausos respondentų amžius – 44 metai, o vidutiniškai kiekvienas apklaustas vairuotojas nurodė šį darbą dirbantis 17 metų. Amžiaus kategorijoje vyriausi – Vokietijos vairuotojai (amžiaus vidurkis – 46,7 m.), jauniausi – rumunai (38,9 m.), o apklaustų lietuvių amžiaus vidurkis siekė 45,3 metus.

Dažniausiai respondentai dirbo jų šalyse registruotose transporto įmonėse. Tiesa, tik 64,5 proc. apklaustų baltarusių ir 70,1 rumunų nurodė, kad dirba savo šalies transporto įmonėse. Tarp apklaustų lietuvių šis rodiklis siekė 87,2 proc.

86 proc. apklaustųjų teigė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotojais (t.y. paprastai važiuoja virš 150 km atstumu), 7 proc. nurodė, kad dirba regioniniuose pervežimuose (nuo 50 iki 150 km atstumu). Regioninių pervežimų didžiąją dalį vairuotojų sudarė vokiečiai – 75 proc. visų respondentų, gabenančių krovinius iki 150 km atstumu.

Vakariečiai į namus grįžta dažniau

Apklausoje ypač detaliai buvo išssiaiškinti vairuotojų  paros ir kassavaitinio poilsio įpročiai ir tendencijos.

Vairuotojai iš naujųjų ES šalių (t.y. į ES įstojusiųjų nuo 2004 m.) akivaizdžiai mažiau savaitgalių nurodė grįžtantys į namus nei vairuotojai iš senųjų ES šalių – atitinkamai 68 proc. senųjų ir 25 proc. naujųjų ES šalių vairuotojų grįžta į namus kiekvieną savaitgalį. Tik 8 proc. bulgarų vairuotojų grįžta kiekvieną savaitgalį į namus. Sąlyginai didelę dalį (25 proc.) vairuotojų iš naujųjų ES šalių dalį sudarė, kurie grįžta į namus rečiau kaip kartą per mėnesį.

Apklausa atskleidė tendenciją, kad  kuo vairuotojas vyresnis, tuo dažniau jis savaitgalius praleidžia namuose, kuo vairuotojais jaunesnis – tuo rečiau grįžta į namus.

Kuo toliau nuo namų, tuo dažniau ilsisi automobilyje

Vakarų Europos šalių vairuotojai rečiau nei „rytiečiai“ paros ir kassavaitinį poilsį atlieka transporto priemonėje.

72 proc. apklaustųjų nurodė, kad priklausomą paros poilsį atlieka transporto priemonėje

72 proc. apklaustųjų nurodė, kad priklausomą paros poilsį atlieka transporto priemonėje. Tarp vairuotojų iš naujųjų ES šalių šis rodiklis buvo ir didesnis – 81  proc., tuo metu kai tarp senųjų ES šalių vairuotojų, besiilsinčių transporto priemonėje, tokių buvo 67 proc. Tik labai maža dalis vairuotojų nurodė, kasdien besiilsintys viešbučiuose, moteliuose arba nakvynės namuose. Nenustatyta, kad vieta, kurioje atliekamas kasdienis poilsis, priklausytų nuo vairuotojo amžiaus.

Savaitgalinio poilsio vieta gerokai labiau nei kasdienio poilsio vieta priklauso nuo vairuotojo tautybės. Pavyzdžiui, net 81 proc. vokiečių vairuotojų, važinėjančių tolimaisiais reisais, savaitgalio poilsiui grįžta į namus, tuo metu kai tarp bulgarų vairuotojų tokių yra tik 14  proc.

Dvigubai daugiau vairuotojų iš senųjų ES šalių grįžta savaitgalinio poilsio į namus. Net 70 bulgarų ir 56 proc. apklaustų rumunų vairuotojų kassavaitinį poilsį atlieka transporto priemonėje, kai tarp vokiečių tokių yra tik 4 proc. Pastebėta, kad sutrumpintą kassavaitinį poilsį vairuotojai dažniau linkę atlikti automobilį, o pilną – namuose.

Vertinant poilsio duomenis pagal amžiau kategorijas atsiskleidė, kad jaunesni vairuotojai (21-39 m.) gerokai rečiau kassavaitinį poilsį atlieka namuose (53 proc.) nei vairuotojai, kuriems virš 60 m. (76 proc.). Pastebėta tendencija, kad, kalbant apie kassavaitinį poilsį, vyresni vairuotojai yra dažniau linkę ilsėtis nakvynės namuose, hosteliuose negu jauni vairuotojai.

Vakariečiai – kritiški savoms poilsio aikštelėms

Vairuotojai taip pat buvo prašomi įvertinti Vokietijoje esančias poilsio ir parkavimo aikšteles, įsikūrusias prie automagistralių.

Tik 20 proc. vokiečių vairuotojų Vokietijoje esančias poilsio aikšteles įvertino kaip geras, tuo metu kai gerai jas įvertinusių bulgarų buvo net 72 proc.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ypač išsiskyrė poilsio aikštelių kokybės vertinimai pagal tautybes.

Tik 20 proc. vokiečių vairuotojų Vokietijoje esančias poilsio aikšteles įvertino kaip geras, tuo metu kai gerai jas įvertinusių bulgarų buvo net 72 proc. Vairuotojai iš naujųjų ES šalių poilsio aukšteles vertino geriau negu vairuotojai iš senųjų ES šalių. Apskritai paėmus 40 proc. apklaustųjų teigė, kad sąlygos aikštelėse yra geros arba pakankamos.

Jaunesni vairuotojai palankiau vertino Vokietijos poilsio aikštelių kokybę negu vyresni  – 50 proc. 21-39 m. vairuotojų teigė vertinantys gerai, kai . taip teigiančių vairuotojų virš 60 m. buvo 34,4 proc.

Siekta sužino, kaip dažnai vairuotojai valgo poilsio aikštelėse esančioje kavinėse ir bistro. 51 proc. nurodė, kad reguliariai naudojasi aikštelėje esančių bistro ir kavinių paslaugomis. Jomis naudojasi net 71 proc. vairuotojų iš senųjų ES šalių. Mažiausiai bistro ir kavinėse valgo čekų vairuotojai, dažniausiai – vokiečiai.

Nepastebėta, kad valgymas kavinėse ir bistro stipriai priklausytų nuo vairuotojo amžiaus: 21-39 m. vairuotojai tiek rečiau valgo kavinėse negu 40-49 m. šios profesijos atstovai, tačiau 50-59 m. kategorijos vairuotojai valgo rečiau negu 40-49 metų vairuotojai.

Atsiskleidė, kad savaitgalius praleidžiantieji namuose dažniau, linkę dažniau nereguliariai valgyti kavinėse nei tie, kurie ilsisi automobiliuose

Apie 90 proc. apklaustų vairuotojų naudojasi poilsio aikštelėse esančiais sanitariniais mazgais. Išsiskiria tai, kad šiek tiek daugiau vairuotojų iš naujųjų ES šalių nei vairuotojai iš senųjų šalių naudojasi aikštelėse esančiais dušais ir tualetais.

Poilsio, sustojimo aikštelėse esančių nakvynės įstaigų paslaugomis naudojasi tik apie 15  proc. apklaustų vairuotojų. Kaip ir reikėjo tikėtis, jomis dažniau naudojasi vairuotojai iš senųjų ES šalių: reguliariai naudojasi 53 proc. naujųjų šalių vairuotojų ir 66 proc. senųjų ES šalių vairuotojų nuo tų, kurie apskritai naudojasi tokia paslauga.

Reguliariausiai, kaip bebūtų keista, nakvynės paslaugomis naudojasi bulgarų vairuotojai – 29 proc. (iš tų, kurie apskritai naudojasi)

Reguliariausiai, kaip bebūtų keista, nakvynės paslaugomis naudojasi bulgarų vairuotojai – 29 proc. (iš tų, kurie apskritai naudojasi).

3 iš 4 kabinomis patenkinti

Siekta taip pat išsiaiškinti, kiek apskritai vairuotojai yra patenkinti savo transporto priemonėmis, o konkrečiau – vairavimo kabinomis.

¾ apklaustų vairuotojų teigė, kad vietos kabinose užtenka. Panašūs rodikliai buvo tiek lyginant senųjų ES šalių, tiek naujųjų ES šalių vairuotojus. Vietos trūkumą šiek tiek daugiau nurodė tik bulgarų vairuotojai (67 proc.). Čekų vairuotojai labiau patenkinti vilkikų kabinų erdve – taip teigė 84 proc. čekų vairuotojų.

Išaiškėjo, kad kuo dažniau vairuotojas būna namuose, tuo labiau jis linkęs teigti, kad vietos vairavimo kabinoje pakanka

Lietuviai – tarp labiausiai norinčių dirbti vairuotojai pakartotinai

Nuolatinį atstumą nuo šeimos, gyvenime automobilyje ištveria ne kiekvienas, todėl tik kiek daugiau kaip pusė (58 proc.) visų apklaustų vairuotojų teigė, kad jei būtų galimybė vėl rinktųsi vairuotojo profesiją.

Žemiausias šis rodiklis buvo tarp vokiečių vairuotojų  – norinčių pakartotinai dirbti tokį darbą teigė 45 proc. vokiečių, tačiau tarp baltarusių tokių buvo net 94 proc. Aukštu noru vėl rinktis vairuotojo profesiją išsiskyrė ir lietuvių vairuotojai – 77 proc. apklaustųjų lietuvių vėl dirbtų vairuotojais. Lygiai tiek pat bulgarų ir rumunų taip pat pakartotinai rinktųsi vairuotojo darbą.

Nors pasiūlymus, kaip galima tobulinti vairuotojų darbą pateikė tik apie pusė apklaustųjų, tačiau atsakę dažniausiai nurodė, kad reikėtų daugiau poilsio aikštelių Vokietijoje (taip nurodė 22 proc. apklaustųjų), 9 proc. skundėsi mažais atlyginimais.

Tarp nurodomų patobulinimų vairuotojai siūlė taip įrengti poilsio aikšteles, kad jos būtų toliau nuo pačių autostradų, saugomos, atitvertos triukšmo sienelėmis, apsodintos medžiais, kad poilsio metu vairuotojai galėtų pasislėpti nuo saulės. Dar 4 proc. vairuotojų išreiškė norą daugiau laiko praleisti su šeima.

Cargonews.lt
Komentarai
Temos Tyrimas, Vilkikas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Gazas