5 777 km įveikimas automobiliu per kelias dienas būtų iššūkis daugeliui vairuotojų, o daugiau nei dvi paros be miego gali atrodyti kaip neįmanomas dalykas. Keliautojas neslepia, kad tai nėra lengva ir nėra pasiekiama kiekvienam žmogui.
„Kas nors gali sakyti, va, čia kažkokie durniai važiuoja nemiegoję ir kelia pavojų. Aš žinau, ką darau. Visą laiką važiuodamas žinau, kaip tai daryti – lygiai taip pat, kaip plaukikai ar bėgikai įveikia ilgas distancijas. Jie turi paskirstyti jėgas, galvoti ne tik apie tai, kaip įveikti artimiausią valandą, bet kaip įveikti visą artėjančią parą ar dar daugiau“, – kalbėjo daugelio ne vieną parą trunkančių kelionių organizatorius ir žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius V.Milius.
Praėjusiais metais jis įveikė daugiau nei 20 tūkst. kilometrų Rusijos keliais – važiavo nuo Šiaurės Vakaruose esančio Murmansko iki Rytuose įsikūrusio Magadano, ir atgal.
Rusijoje nėra tokių puikių greitkelių kaip Europoje, tad ten sąlygos buvo kitokios – didžiąją dalį laiko teko važiuoti dviejų juostų keliais, o pabaigoje įveikti ir trijų tūkstančių kilometrų „kaulų kelio“ ruožą Rusijos rytuose – neasfaltuoto kelio atkarpą, kurios būklė drastiškai keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų.
„Bet kokius tokius važiavimus, kai reikia vieną dieną įveikti 1 600 km Rusijos keliais, lyginčiau su maratonu. Juos bėga milijonai žmonių ir tą daro sėkmingai, nors daugelis ir 5 kilometrų nenubėgtų. Lygiai taip pat aš esu pasiruošęs ir žinau, kaip važiuoti 1 600 km ir tai man nėra nei vargas, nei didelis iššūkis“, – lygino keliautojas.
Jeigu vienos dienos ilgą važiavimą galima prilyginti maratonui, tai daug dienų trunkantį važiavimą – ultramaratonui. Jį įveikti gali kur kas mažiau žmonių. Būtent tokiam iššūkiui V.Milius prilygina ir kelionę iš Nordkapo į Tarifą.
„Būna visko. Juk maratono žmonės nebėga būdami ant mirties slenksčio – matai, kad „ragas“, stoji ir tąkart tiek žinių – nefinišuosi. Lygiai taip pat ir ilgame važiavime – jeigu matai, kad negali toliau važiuoti adekvačiai reaguodamas į aplinką, turi stoti. Nieko nepadarysi – taip pasitaiko. Aš ganėtinai gerai jaučiu, kada ta riba ateina ir ką tada reikia daryti“, – aiškino vairuotojas.
Važiuoti greitai, bet neviršyti leistino greičio
Būdų, kaip greitai nuvažiuoti iš taško A į tašką B, yra ne vienas ir visų jų kompleksas padeda sutaupyti nemažai laiko. Priešingai galiojančiam stereotipui, leistino greičio viršijimas retai padeda nuvažiuoti greičiau.
Greičio viršyti Europoje neapsimoka.
„Greičio viršyti neapsimoka. Daugelyje valstybių egzistuoja ne tik stacionarūs greičio matavimo radarai, bet ir „gyva“ kontrolė. O kiekvienas sustojimas į nieką gali paversti norą nuvažiuoti greitai. Ne tik gaiši laiką aiškindamasis su pareigūnais. Yra šalių, kur reikia iškart mokėti baudą, tavęs nepaleidžia, tada turi važiuoti iki bankomato ir t.t.“, – pasakojo V.Milius.
Jo teigimu, geriausia yra stebėti, kaip važiuoja vietinis eismo srautas. Nerekomenduojama važiuoti paskui išsišokėlį iš eismo srauto, kuris važiuoja pusantro karto greičiau, bet judėti kartu su greičiausiai eismo sraute judančiu automobiliu apsimoka.
„Jeigu visas eismo srautas važiuoja „plius dešimt km/val. pagal spidometrą“, tai ir važiuoji plius dešimt. Važiuoti dar plius dešimt turbūt nėra prasmės – išsiskirsi iš eismo srauto ir jau gresia bauda. Galbūt greičiau tada būtų važiuoti plius penkiasdešimt, bet tada jau žiauriai rizikuoji viskuo. Visų pirma, važiuodamas turi daugiau šansų padaryti nesąmonę. O ir daugelyje Europos valstybių nepakantumas greitai važiuojantiems yra didesnis nei pas mus ir apie stipriai greitį viršijančius vairuotojus pranešama policijai“, – patirtimi dalijosi vairuotojas.
Ten, kur greitis neribotas, važiuoji pagal gamtines sąlygas, automobilio galimybes ir savo sugebėjimus.
Pasak V.Miliaus, šiuo atveju egzistuoja paprasta taisyklė – žiūri, kaip važiuoja vietiniai, ir važiuoji su greičiausiu eismo sraute. Tai visada yra truputį daugiau, nei leidžia taisyklės. Išskyrus nebent Estiją ar Suomiją, kur eismo srautas juda leistinu greičiu. Pabandžius leistinu greičiu važiuoti, pavyzdžiui, Švedijoje, didžioji dalis kitų eismo dalyvių turės lenkti.
„Žinoma, išskyrus Vokietiją. Ten, kur greitis neribotas, važiuoji pagal gamtines sąlygas, automobilio galimybes ir savo sugebėjimus. Aš šiek tiek moku atskirti savo budrumą – žinau, kokiu greičiu man pačiam kada yra saugu važiuoti“, – kalbėjo praėjusiais metais beveik šimtą tūkstančių kilometrų viso pasaulio keliais nuvažiavęs keliautojas.
Pertraukų svarba
Kitas svarbus dalykas – navigacija. Šiuolaikinės navigacijos veikia gerai, jų pasirinkimas – didelis, o atnaujinimai dažni, tad navigacinėse sistemose neegzistuojančių naujų kelių yra labai nedaug.
„Jeigu važiuoji labai greitai, bet ne į tą pusę, tai vis tiek neišeina greitai. Navigacija yra svarbi visur“, – sakė V.Milius.
Jeigu važiuoji labai greitai, bet ne į tą pusę, tai vis tiek neišeina greitai. Navigacija yra svarbi visur.
Jis teigė, kad žmonės kartais daro klaidų netgi žiūrėdami į navigaciją – netiksliai interpretuodami, ką ji rodo, pasuka ne tuo keliu ir turi daryti didelį lankstą. Daug navigacijos sistemų nurodo ne tik kelio numerį, bet ir kryptį ar eismo juostą, kurioje reikia važiuoti, tačiau ji gali klysti, todėl būtina pasitikrinti su tikraisiais kelio ženklais.
Naudinga yra atsiminti miestų pavadinimus, kuriuos reikia kirsti kelionės metu – suklydus navigacijai, visada galima pasitikėti nurodomaisiais kelio ženklais, kurie Europos valstybėse sustatyti tankiai.
Pasak keliautojo, ne mažiau svarbus dalykas yra tikslus orientavimasis situacijoje. Reikia suvokti, kuriuo metu į kurią eismo juostą atsistoti, kokiu greičiu kur važiuoti, matyti, kas laukia priekyje, ką daryti su netikėtai atsiradusiomis grūstimis – galbūt verta pastovėti, o gal reikia ieškoti aplinkkelio.
„Tą daryti gerai padeda tik patirtis. Vieną kartą per metus kažkur važiuodamas vargu ar gerai suvoksi visą aplinkinę eismo situaciją“, – kalbėjo vairuotojas.
V.Milius pridūrė, kad žmonės kelionėse neretai leidžia sau atsipalaiduoti – dažnai stoja degalinėse, ilgiau užtrunka kavinėje ir t.t. Tokie dalykai labai numuša vidutinį kelionės greitį – net ir dešimt minučių trunkantis sustojimas poilsiavietėje šalia greitkelio lemia kelias dešimtis nenuvažiuotų kilometrų.
Niekas negali kompensuoti miego išskyrus miegą.
„Vienas žmogus degalinėje užtrunka 5 minutes ir spėja benzino prisipilti, vandens nusipirkti ir į tualetą nueiti, o kitas per pusvalandį nelabai susikrapšto“, – sakė „Autobild Lietuva“ redaktorius.
Universalaus recepto nėra
Paprašytas patarti, ką daryti vairuotojams, kuriuos kelyje pradėjo imti miegas, V.Milius pažymėjo pagrindinę taisyklę: „Niekas negali kompensuoti miego išskyrus miegą.“
„Reikia mokėti suprasti save, pagauti kritines vietas, kada ateina „ragas“ – baisinė stadija ir kada didelė rizika užmigti. Tas krizinis laikotarpis po šiek tiek laiko praeina, tačiau reikia žinoti, ką daryti tokiu metu“, – aiškino vairuotojas.
Jis teigė kartais susiduriantis su problema – kai daugeliui žmonių tinka nusnūsti labai trumpai, keliolika minučių, ir atgauti energiją, V.Miliui toks receptas netinkamas. Po trumpo pamiegojimo jis jaučiasi prastai ir, kaip pats pripažino, jam geriau kaip nors ištverti tą apie keturiasdešimt minučių trunkančią stadiją, kai labai ima miegas.
„Man padeda keli dalykai. Pirma – patinkanti muzika. Antra – vandens vartojimas, kuris skatina smegenų veiklą ir neleidžia organizmui užmigti. Kad reikia dažniau sustoti į tualetą, nėra blogai – tuo metu eini, prasiblaškai, o gali ir mankštą atlikti – tai trečias dalykas, kuris man padeda. Padarau keletą atsispaudimų, pritūpimų, pasilankstymų – stengiuosi atlikti viso kūno tempimo pratimus. Ketvirta – vėsesnis oras automobilyje ir kartais įleidžiamas gryno oro pliūpsnis – aš kartais trumpam praveriu langą. Gal kondicionierius labai išdžiovina orą ilgoje kelionėje, nežinau, bet man labai praverčia gurkšnis gryno oro. Tai padeda man, bet tai labai individualu – šie dalykai kitiems žmonėms gali neveikti“, – kalbėjo vairuotojas.
-
23 tūkst. km kelionė Rusijoje: 18. Vitoldas Milius apie tai, kas kelyje nustebino
-
Kada naudinga viršyti greitį?
-
Kelionė iš Vilniaus į Paryžių: kada Vokietijos keliai blogesni nei Lenkijos?
-
Kelionė motociklu po Karpatus: kiek ištvermingas gali būti žmogus?
-
55 val. 5 min. prie vairo praleidęs Vitoldas Milius pasiekė kelionės tikslą Tarifoje
Važiuojant irgi galima atlikti minimalią mankštą – pavyzdžiui, pasukioti kaklą, kaip daro boksininkai prieš varžybas. Tačiau automobilyje judėjimo galimybės yra menkos.
V.Milius sakė kelionėse nevartojantis energinių gėrimų, o kavos geriantis tik tiek, kiek ir paprastą dieną dirbdamas biure.
„Kiti sako, kad jiems tai padeda – galbūt, bet man ne. Energinius gėrimus esu bandęs, bet nežinau, ar jie padeda, ar trukdo. Tai labai asmeniška“, – kalbėjo keliautojas.
Jis siūlė prieš vartojant energinius gėrimus ilgose kelionėse išbandyti juos trumpesnėse, pavyzdžiui, važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą, ir įsitikinti, kaip jie veikia organizmą – skardinė energinio gėrimo gali sukelti priešingą efektą, nei norėtų vairuotojas.
