Prieš savaitę „Mercedes-Benz Sprinter“ mikroautobusu į tradicinį reisą po Vakarų Europos valstybes važiavęs Tadas apie 20 valandą kirto Lietuvos ir Lenkijos sieną. Po poros valandų privažiavęs Lomžos miestą, vairuotojas pajautė važiuojantis „ant rato“ – užpakalinė padanga tuščia.
„Prieš pat Lomžą vyksta daug kelio remontų. Sustojome nepavydėtinoje vietoje. Nei į dešinę, nei į kairę – turėjome sustoti viduryje kelio. Visi pypsi, kamštis didžiausias“, – pasakojo vairuotojas.
Kartu su kolega išlipę iš mikroautobuso jie šoko keisti padangos, o jiems padėti maloniai pasisiūlė iš paskos lengvuoju automobiliu važiavę lenkai. Du prišoko pagelbėti rato keitimo operacijai, o trečias pasiliko mašinoje.
Mandagiai pasisiūlę padėti, du lenkai pripuola „pagelbėti“, o iš tikrųjų – tempti laiko. Tuo metu trečias įlenda į automobilio saloną ir išnaršo visus ten paliktus daiktus.
„Pakeitėme, įsėdome, važiavome toliau. Tik greitkelyje už Varšuvos, kur reikia mokėti už kelią, pastebėjau, kad nebėra automobilyje buvusių pinigų“, – sakė Tadas.
Schema – elementari, bet veiksminga
Vagišiai pasinaudojo paprasta schema. Stovėjimo aikštelėse tyko automobilių su ne vietiniais valstybiniais numeriais (Tado „Mercedes-Benz Sprinter“ mikroautobusas – iš Anglijos), jiems po ratais pakiša vinių ir kilometrą seka paskui, kol prakiurusi padanga liks visiškai be oro ir vairuotojas sustos pakeisti rato. Kadangi sustojimas – siauroje, remontuojamoje vietoje, už sustojusio automobilio iškart susidaro eismo spūstis.
Stresas vairuotojui? Vagims tik į naudą. Mandagiai pasisiūlę padėti, du lenkai pripuola „pagelbėti“, o iš tikrųjų – tempti laiko. Tuo metu trečias įlenda į automobilio saloną ir išnaršo visus ten paliktus daiktus.
Vairuotojas pasakojo, kad užpakalyje važiavusiems ir stovėti priverstiems automobiliams pradėjus naudoti garso signalus, skubėjo kuo greičiau atlaisvinti kelią. Dėl streso ir paliko piniginę mikroautobuso kabinoje.
„Apšvarino tiesiog. Viską, visus pinigus paėmė. Gerai, kad dideles sumas svarais visada prie savęs laikau, o mašinoje buvo įvairios kupiūros litais, eurais ir zlotais“, – teigė vyras, pridūręs, kad bendras nuostolis – apie 4 tūkst. litų.
Nepadėjo net tai, kad pinigai buvo išdėlioti skirtingose vietose – apsukrus vagis per kelias minutes išnaršė visą mikroautobuso saloną ir, paėmęs pinigus, paliko viską taip, kad lietuviai dar kelias valandas nė neįtarė buvę apvogti.
„Šie vagys žino, kurie turi pinigų, kur juos laiko ir panašiai“, – guodžiasi netikėtai apvogtas Tadas.
Vokietijos ir Anglijos pakelėse vagysčių netrūksta
Daugybę kartų į Vakarų Europą iš Lietuvos ir atgal važiavęs vyras prisiminė ne kartą Vokietijos stovėjimo aikštelėse matęs rumunų, kurie pasakoja neva pabėgę iš Ukrainos ir siūlo pirkti savo „aukso“ dirbinius, kurie iš tikrųjų yra pagaminti iš menkaverčio žalvario.
Būna pastatyta iš mašinos išimta kėdė, ant jos – vaiko kėdutė, o ten – kūdikis. Sustojęs gali ir be daiktų, ir be automobilio likti.
„Būna, kad sustoji kokioje Vokietijos aikštelėje į tualetą ar šiaip pailsėti, iškart prisistato. Sako, drauge mano, aš iš Ukrainos, nors pats kalba rusų-anglų-vokiečių kalbų mišiniu. Siūlo visą auksą atiduoti, tik pinigų jam duok“, – pasakojo Tadas.
Jis teigė, kad ne pati geriausia situacija ir Anglijos pakelėse, kurios taip pat nusagstytos apgauti norinčių rumunų.
„Būna pastatyta iš mašinos išimta kėdė, ant jos – vaiko kėdutė, o ten – kūdikis. Dažniau moterys, bet kartais ir vyrai užkimba ant to kabliuko. Sustojęs gali ir be daiktų, ir be automobilio likti“, – Anglijoje įsikūrusių rumunų apgaulę nupasakojo Tadas.
Jis pridūrė, kad Lenkija nėra išimtis, kur gali būti apvogtas – tai gali nutikti bet kur. Geriau rinktis vietas, kur sustoti, pavyzdžiui, vengti neapšviestų aikštelių, kuriose iš pirmo žvilgsnio nėra kitų automobilių.
