Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 6d. 12:10

Elektrinis miesto transportas. Tylūs elektroroleriai (2)

Elektrociklai
Gamintojų nuotr. / Elektrociklai

Lietuvoje paplitus elektriniams paspirtukams – ar tiksliau būtų sakyti riedžiams, nes pasispirti nebereikia – visuomenė dar labiau įvertino tokio transporto naudą (ir, beje, pavojingumą, nes trūksta kontrolės). Gatvėmis rieda jau ir ne vienas elektra varomas automobilis. Ankstesniame straipsnyje lakoniškai aptarėme, kokius elektrinius motociklus galime įsigyti Lietuvoje. Šį kartą pasižiūrėkime į kelis elektrinius motorolerius, tiksliau – elektrorolerius.

Kaip jau buvo minėta, „Regitros“ duomenimis, iki 2019 m. liepos 1 d. Lietuvoje įregistruotų elektrinių transporto priemonių buvo 1785 vnt., arba 925 kartais mažiau negu visų kitų grynų (ne hibridinių) degalų rūšių transporto priemonių. Iš šio skaičiaus L1 (dviratės ir triratės iki 4 kW) transporto priemonės sudaro tik 155 vnt., kurių pirmasis įregistruotas 2007 m. Šviežiai, š.m. liepos mėnesį Lietuvoje buvo įregistruoti ir kiniški „Doohan“ bei „Super SOCO“. Apie juos ir pakalbėkime.

Broliai Tango ir Tankas

Lietuvoje iš viso jau yra įregistruoti 8 vnt. „Doohan“ ir 5 vnt. „Super SOCO“ „mopedų“ – taip juos vadina KET. Liepos mėnesį su draugų kompanija gavome tokius „mopedus“ iš „Motorider“ atstovybės Lietuvoje ir prasilėkėme! Apie įspūdžius kiek vėliau, o dabar pasižiūrėkime šiek tiek faktų. Pradėkime nuo to, kad visus šiuos aparatus galima vairuoti turint tik B ar AM kategoriją (išskyrus vieną). Grubiai tariant, „Doohan“ yra triračiai, „Super SOCO“ – dviračiai mopedai. Visiškai elektriniai. Smagūs miesto žaisliukai. Ir bet kuris su pilna įkrova nuvažiuoja mažiausiai 50 km atstumą.

Pradėkime nuo silpniausio, tačiau tikrai nenuobodžiausio „Doohan“ modelio „iTango“. Gamintojas teigia, kad įveikiamas atstumas yra 70 km, jeigu važiuoji „pirma pavara“, t. y. 25 km/val. Įveikiama 50 km, jeigu važiuoji „antra pavara“, t. y. 45 km/val. Taigi maksimalus išvystomas greitis yra 45 km/val. Baterijos įkrovimo laikas – 5,5 val., variklio galia – 1200 W, tokio daikčiuko kaina – 2290 Eur.

„iTango“ turi galingesnį brolį „iTank“ – šiam aparatui jau reikalinga A1 kategorija. Įveikiamas atstumas – 60 km maksimaliu 70 km/val. greičiu, pilnas baterijos įkrovimo laikas – 5 val., variklio galia – 3000 W, kaina – 3590 Eur. Tai – pats raumeningiausias žvėris iš „test ride“ kompanijos. Su juo prasilėkti buvo smagu net užmiesčio keliukais. Beje, mūsuose dar neįprasta trijų ratų technika yra stabilesnė slidžiame kelyje, čia taip pat efektyvesnis stabdymas – žodžiu, tai puiki transporto priemonė pradedantiesiems.

VIDEO: Introducing the Doohan iTank!

Moderni klasika

Einame toliau. Super SOCO pateikia dvi skirtingas koncepcijas. Vienas modelis – gryna moderni klasikinio motorolerio versija, kiti du modeliai – it motociklai, kuriuos reikia apžergti, ir su suknyte jau nepalėksi. Taigi „klasikinio“, visiems „test ride“ dalyviams labiausiai patikusio modelio „CU-x“ įveikiamas atstumas yra 80 km maksimaliu 45 km/ val. greičiu, pilnas baterijos įkrovimo laikas yra 8 val., maksimali galia – 1300 W, kaina – 2690 Eur.

Įdomu tai, kad šio modelio smagumą (ir grožį) patvirtina ir italų dizaineriai – su „CU-x“ susidėjo net legendiniai „Ducati“ – o tai yra svarus argumentas kinų naudai. Šių metų pavasarį „Ducati“ pristatė mopedo „limited edition“ dizainą. Pranešime nurodoma, kad su šiuo aparatu jau važinėja Moto GP „Ducati“ komanda lenktynių užkulisiuose, padoke. Tikimės, kad tai – įžanga kuriant grynai savo elektrinį motociklą.

VIDEO: Press Launch Super Soco CUx Special Edition Ducati

Na, o kitų dviejų Super SOCO modelių išvaizda primena (arba kopijuoja) motociklus. „TS 1200“ įveikia 75 km arba 150 km su papildoma baterija, išvysto maksimalų 45 km/val. greitį, įkraunamas per 6–7 val., maksimali galia – 2400 W, kainuoja 2890 Eur. Galingesnis jo brolis „TC 1500“ įveikia 80 km arba 160 km atstumą su papildoma baterija, pasiekia maksimalų 45 km/val. greitį, kraunasi 5 val., maksimali galia – 3000 W, kainuoja 3200 Eur.

Išstums mažos kubatūros motorolerius

„Motorider“ direktorius Valdas Radvilavičius teigia: „Manau, esame pirmieji Lietuvos rinkoje, pristatantys gerą elektrinių motorolerių kainos ir kokybės santykį. Žinoma, šio segmento mopedų yra ir geresnių, bet kainos taip pat yra atitinkamos. Tai būtų kaip lyginti „Tesla“ su NISAN „Leaf“. Mūsų lūkesčiai yra pralaužti ledus – nusivylusius pigia technika vėl užsodinti ant elektros. Nemažai yra žmonių, kurie, susigundę ir nusivylę pigių pardavėjų pasiūla, įsigijo transporto priemonę, kuriai, prireikus, nerado nei serviso, nei dalių, o ir kokybės. Mūsų atstovybė turi daug partnerių Lietuvoje ir viską galima įsigyti mūsų servisuose.“

Šie motoroleriai, pasak jo, nekainuoja po 1000 Eur, „kaip buvo galima pamatyti anksčiau elektro-marketuose – kur kinų pigių gaminių posūkiai nulūždavo dar eksponuojant juos parduotuvėse.“

Pasak V.Radvilavičiaus, jis įžvelgia tendenciją, kad elektra išstums mažos kubatūros motorolerius iš gatvės: „Tai yra neišvengiama. Ir ne tik dėl europinių reikalavimų taršai, išmetamų dujų griežtinimo ir t.t. Benzininiai gaminiai, kurie yra pritaikomi naujiesiems EU reikalavimams, yra neadekvačiai brangūs – t.y. lygūs elektros kainai. Bet juk nepalyginsi elektros su benzinu – čia eksploatacija faktiškai nieko nekainuoja.

Pavyzdžiui, jaunuolis keliauja į mokyklą, tada pas draugus, į treniruotę ar kitur – per dieną toks keliautojas nuvažiuoja apie 70 km. Taigi jam reikia apie 5–6 litrų benzino, plius, jeigu dvitaktis motoroleris, dar ir tepalo ir pan. Tad tėvams jis „kainuoja“ mažiausiai 10–12 Eur per dieną. Nors įsigyti elektrinį motorolerį kol kas kainuoja brangiau, bet jo eksploatavimas – įkrovimas – kainuoja tik apie 1,5–2 eurus, taigi beveik nieko“, – dėsto „Motorider“ direktorius.

V.Radvilavičius taip pat pažymi, kad elektrinis transportas, be abejonės, sprendžia eismo spūsčių problemą, yra ekologiškas bei neskleidžia jokio triukšmo. Ir priduria, kad nebijo rinktis Kinijos: „Ten visi su tokiais važinėja ir gamintojų yra geras debesis.“ Beje, tokius mopedus mūsų šalyje jau turi maisto išvežiojimo įmonė LastMile, taip pat jie yra nuomojami Nidoje bei Druskininkuose, juos naudoja ir didelės įmonės vidinei logistikai sandėliuose.

BOSCH ir kiti privalumai

Grįžkime prie „test ride“. Taigi susirinkome penkiese – visi vairuojantys motociklus – ir prasilėkėme miesto gatvėmis bei užmiesčio keliais. Žinoma, „prasilėkėme“ ne greičio atžvilgiu, tačiau vėjo tai tikrai – jis puikiai girdisi ir ūžia šalmuose – šį kartą užteko slidinėjimo šalmų ir akinių nuo saulės. Vis pasikeisdami modeliais, beje, ir pasikalbėdami, kai važiuojame, nes balsų neužgožia jokie motorai, smagiai praleidome popietę ir kiekvienas parsivežėme savitus įspūdžius.

Laurynas Palaima, geriausiai iš visų išmanantis motociklų smegenis, dėlioja konkrečiai: „Vieno bandomojo važiavimo metu nuvažiavome apie 50 km, išbandžiau visus penkis modelis. Labiausiai patiko „Doohan iTank“ triratis motoroleris ir Super SOCO „CU-x“, primenantis klasikinį motorolerį. Įdomu, kad kai „iTanką“ guldžiau kiek guldosi, jaučiau priekinių ratų pasvirimo kampo ribą, t.y. daugiau nesiguldė. Beje, priekinė pakaba puikiai sugeria kelio nelygumus. Pasivažinėjimą baigiau su „Doohan iTango“ – nors baterija rodė tik 3 proc., jis vis tiek važiavo maksimaliu 45 km/val. greičiu. Priešingai negu Super SOCO, kuris, likus 10 proc., o vėliau ir 5 proc. baterijos, sumažino maksimalų greitį iki 20 km/val. Reiškia, namo ar bent iki elektros lizdo tikrai nuriedėsi.“

Laurynas pabrėžia ir kitus „elektrinius“ privalumus: „Visuose modeliuose ant galinės ašies sumontuotas BOSCH elektros variklis. Baterija kraunama specialiu laidu į paprastą 220 V lizdą. Visus Super SOCO modelius galima sujungti su telefono programėle ir stebėti nuvažiuotą atstumą bei kitus parametrus. Taip pat tai veikia kaip apsaugos sistema – vos pajudinus transporto priemonę, automatiškai gaunamas pranešimas į telefoną. Super SOCO TS ir TC modelių galas labai primena „cafe race“ motociklus. Apibendrinant, tai yra puiki alternatyva mieste: nei CO2, nei tepalų keitimo, nei grandinių tepimo, nei triukšmo.“

Stilingi vežimaičiai arba miesto žaislai

Dar vienas „test ride“ dalyvis Augustinas Kazlauskas taip pat dalinasi mintimis: „Galima butų pradėti nuo to, kas patiko. Visų pirma, tai išvaizda. Visi atrodo gana stilingai (išskyrus juodą triratį „iTango“ – ten labiau vežimaitis senjorams), taip pat surinkti gana neblogai, papildomų barškesių nesigirdėjo. Ekranai – aiškūs ir informatyvūs. Valdymas – irgi labai paprastas. Svoris – nedidelis, todėl nekyla pavojaus paguldyti ant šono. Mažiausiai manevringas pasirodė baltas triratis „iTank“, o smagiausia vingiuoti posūkiais su klasikiniu baltu Super SOCO CU-x. Dar labai keista buvo, kad pasukus akceleratorių neišgirdau variklio riaumojimo.“

Deividas Užkurys pažymi, kad renkantis motociklą, rinktųsi ne elektrinį, tačiau kai kalba eina apie motorolerį – visgi būtų už elektrinį: „Motoroleris labiau pritaikytas miestui, trumpam atstumui. Tad čia ir pasirodo visi elektrinio variklio privalumai: neteršia aplinkos, neskleidžia triukšmo, o degalinę gali iškeisti į elektros lizdą. Negali sakyti, kad važiuoji nemokamai, bet pigiau.“

Tačiau elektrinėms naujovėms pasiduoda ne visi. Ne vienas motociklininkas vis dar nenori pripažinti tylaus transporto, tarp jų – ir Audrius Orlauskas: „Nors esu nusistatęs prieš visokias elektrines transporto priemones, išskyrus troleibusą, pabandžius šituos žaisliukus, jie paliko visai neblogą įspūdį. Būtent – žaisliukus, nes kitos paskirties jiems nesugalvoju. Apskritai esu prieš elektrą, nes tai yra nesąmonė – transporto priemonė turi garsą ir kvapą leisti. Kad ir kiek pinigų turėčiau, niekada nepirkčiau „Teslos“. O apie motociklus iš viso nekalbu.“

Švaru, tyku, smagu

Ir liko mano nuomonė. Ką gi. Prieš beveik 10 metų išbandžiau pirmąjį Lietuvoje įregistruotą elektrinį motociklą – 2010 m. iš už jūrų marių (tiksliau vandenyno) atplaukė kalifornietiškasis ZERO. Įspūdis buvo labai stiprus – iki šiol pamenu tą tylą, kai be šalmo pralėkiau pro pareigūnus – pasisekė, kad jie manęs nepamatė, neišgirdo ar tiesiog atleido. Tuomet begarsis moto transportas buvo visiška naujiena – ir ne tik Lietuvoje.

Šį pavasarį KTM media dienose Rygoje prasilėkiau ir su naujausiu KTM „Freeride E-XC“. Labai smagus grynos bekelės aparatas, kurio ragavau per mažai ir norėčiau daugiau atsikąsti.

Tad šie elektriniai mopedai tam tikra prasme man nebuvo naujiena. Tačiau kiekvieną kartą džiugu atsukti tylų gazą – paukštukai ir toliau čiulba, net jeigu jau leki. O vėjo ošimas ausyse dar labiau priartina prie aplinkos – gamtos ar miesto, kaip bebūtų. Esu gamtos vaikis – man jos reikia ir noriu gyventi jos ciklu, tai reiškia – ir kiek įmanoma ją gerbti, saugoti, tausoti. Elektra varomi aparatai tinka mano filosofijai.

Niekada neabejojau, kad kažkada turėsiu elektrinį motociklą. Dabar jau žinau – elektrinį motorolerį irgi! Tai yra labai smagus miesto aparatas: nes draugiškas aplinkai ir gali lėkti su suknyte! Iš visų išbandytų modelių man labiausiai patiko Super SOCO motoroleris – sexy moderni klasika. Ir jis yra rimtas pareiškimas pavasario naujienai – elektrinei „Vespa Elettrica“. Neužmušamai legendai, kurios kaina, žinoma, irgi tinka jos statusui. Išbandysiu ir ją – čia ne klausimas.

Taigi nors anksčiau svarstėme, ar važiuoti be garso yra saugu (ir kitais panašiais klausimais), dabar reikėtų galvoti kitaip: kai visi važiuosime tyliai, turbūt bus kitokios „matymo“ sistemos negu vien rega ir klausa. Dabar reikėtų svarstyti, kada kiekvienas asmeniškai tai padarysime.
Elektra yra ateitis. Kurią jau galime patirti ir turėti savo garaže. Dabartyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

02:04
01:11
03:17

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie Gazas