Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paulius Sviklas: Kada pažanga yra naudinga?

Šaltinis: gazas.lt
0
A A

Dauguma atsakytų – visada. Beveik visose srityse, išskyrus kelias išimtis. Viena jų – automobiliai.

Taip, pažanga šioje srityje yra. Automobilių saugumas pastaruoju metu yra pasiekęs neįtikėtiną lygį, apie kurį 90-ųjų „Mercedes“ gamintojai net nesvajojo. Eilinis golfas šiuo metu turi daugiau saugumo įrangos nei „Cadillac“ prieš keliolika metų, o naujausias septintos serijos BMW gali girtis mažesnėmis degalų sąnaudomis ir geresne trauka nei koks mažylis 80-ųjų „Peugeot“.

„Start/Stop“

Tačiau yra ir stipriai abejotinų, pavyzdžiui – „Start/Stop“ sistema (nesumaišykit su automobilio „užkūrimu“ su mygtuku). Ką ji daro? Nutraukia variklio darbą automobiliui stovint vietoje. Nuspaudus sankabos pedalą (automobiliuose su automatine pavarų dėže – atleidus stabdį) variklis vėl užvedamas. Kiek kartų šis procesas kartojasi stovint spūstyje? 2 kartus per minutę? 30 kartų per visą kelionę namo?

Automobilis, dirbdamas „laisvais“ sūkiais, vidutiniškai sudegina iki 1 litro degalų per valandą. Vardan to litro išsaugojimo, kai kurie automobilių gamintojai mums siūlo keliasdešimt kartų mažinti starterio resursą ir pastoviai eikvoti akumuliatoriaus energiją.  Kurios, išnaudotos grįžtant namo, šaltą žiemos rytą gali ir pritrūkti.

Nebekalbant jau apie netikėtus variklio užgesimus atleidus sankabą viduryje sankryžos ar trumpalaikius pačios sistemos gedimus, apie kuriuos yra tekę girdėti iš beveik visų vairuotojų, turinčių automobilį su šia „sistema“. Ji gali tiesiog neveikti („Renault Grand Scenic“), veikti lėtai ir grubiai (keturiuose iš penkių automobilių) arba nustoti veikusi ir palikti stovėti nedirbančiu varikliu prie žiedinės sankryžos („Hyundai i40“, „Fiat 500“).

Su ironiška šypsena galima pagalvoti, kaip ši sistema veiks po penkerių metų bet kokiame „Alfa Romeo“ modelyje. Gatvėse tokie vairuotojai galėtų turėti kokius nors išskirtinius ženklus, kokius dabar turi dvejų metų stažo neturintys vairuotojai (Atsargiai – pas mane yra „Start/Stop“!).

Elektra automobiliuose

Tai tik viena automobilinės „pažangos“ pusė. Kita, jau tapusi pasauliniu „trendu“ (mada) – elektromobiliai. Kiekvienas save gerbiantis gamintojas privalo bet kurioje automobilių parodoje pristatyti elektra varomą modelį ir pabrėžti, kad jo CO2 emisija yra nulinė.

Elektromobiliai atkeliauja ir pas mus, tik jie mada dar nevirto. Pirmasis ledus pralaužė „Tazzari Zero“ – nesuprantamus beveik šimtą tūkstančių litų kainuojantis dvivietis motoroleris su stogu ir keturiais ratais. Tokį neseniai veiklos nuomos būdu įsigijo „Lietuvos paštas“ – jo atstovai netruko pasigirti, kaip šis elektromobilis jiems atsipirks, lyginant su įprastu benzininiu. Kurgi ne.

„Tazzari Zero“, piniginiu atžvilgiu, „atsipirkti“ galėtų po 233 tūkst. km

Elementari matematika – su „Tazzari Zero“ nuvažiuoti 100 km kainuoja šešis litus, o jo pradinė kaina – 87 tūkst. Lt. Panašaus dydžio, daugiau papildomos įrangos turintis ir gražesnis „Toyota iQ“ su vieno litro benzininiu varikliu kainuoja nuo 45 tūkst. Lt, o šimtas juo nuvažiuotų kilometrų piniginę paplonina 24 Lt. Skirtumas – vos 18 Lt. Pasitelkę elementarią matematiką pamatysime, kad šių automobilių kainos susilygins tik tada, kai jie nuvažiuos 233 tūkstančius km. Kokios būklės po tokios ridos bus akumuliatoriai, galima tik spėlioti, tik nepamirškite, kad su kiekvienu pakrovimu jų resursas mažėja.

Ir tai neskaičiuojant to, kad „iQ“ su pilnu degalų baku gali įveikti apie 600 km, o „Zero“ jungti prie 220 V tektų jau po 140 km, kaip deklaruoja gamintojas.

Kiti „elektriniai“

Panaši situacija ir su kitu elektromobiliu, skaičiuojančiu pirmąsias dienas Lietuvoje – „Mitsubishi i-MiEV“. Tai, anot kompanijos atstovų, yra elektromobilių pradininkas, kiek per vėlai patekęs į Lietuvą. Tačiau dabar jį jau galima įsigyti... nuo 125 tūkst. Lt.

Tokio modelio nepažįstantiems, tai – „Toyota Aygo“ lygio automobilis (kažkodėl labai patogu lyginti elektromobilius būtent su „Toyota“ modeliais). „Aygo“ pradinė kaina nesiekia 30 tūkst. Lt (padoresnės komplektacijos, prilygstančios i-MiEV, modelis kainuoja nuo 36 tūkst. Lt).

Tai – beveik keturis kartus mažesnė kaina. Ar verta skaičiuoti, kada gali elektromobilis atsipirkti? Tikrai ne. Turbūt daugumai aišku, kad elektromobilis ar hibridas perkamas ne dėl to, kad apsimokėtų finansiškai, o dėl mažesnės sąžinės graužaties kiekvienąkart numynus akceleratorių. Bei dėl dalyko, turinčio puikų anglišką apibūdinimą – „show-off“. Lietuviškai tai turbūt skambėtų „pasimaivymas“.

Net jeigu tas hibridas turi keturių litrų benzininį variklį ir bateriją, kurios neužtenka net pajudėjimui iš vietos, „show-off“ veikia puikiai.

„Nissan Leaf“ – kitoks nei įprasti elektromobiliai. Jis yra normalus automobilis.

Revoliucija?

2011 metų Europos ir pasaulio metų automobiliu pirmą kartą tapo aparatas, varomas vien elektra – „Nissan Leaf“. Pirmas įspūdis – dviem kairėm rankom nuterliotas dizainas bei neaiškūs techniniai duomenys. Ir nežmoniška kaina.

Prieš kurį laiką kolega Tomas jį išbandė Vokietijoje ir grįžo pilnas įspūdžių. „Tai – normalus automobilis, kaip ir visi kiti“, – teigė jis.

Išbandęs jį pats ir sužinojęs šio modelio kainą, pradėjau tikėti elektromobilių ateitimi net Lietuvoje. Tai yra automobilis, niekuo nesiskiriantis nuo vidutinės klasės hečbeko – jis turi šildomas sėdynes, navigaciją, CD grotuvą bei kitus įprastus dalykus. Viso to kaina Lietuvoje – nuo 140 tūkst. Lt.

Taip, tai vis tiek kosmosas – tokios komplektacijos vidutinės klasės hečbekai kainuoja maždaug dvigubai pigiau. Bet Estijoje neseniai buvo pradėta jais prekiauti, o valstybė, tarsi užhipnotizuota ekologinėmis idėjomis, sutiko teikti paramas elektromobilius perkantiems žmonėms. Maksimalus subsidijos dydis – 18 tūkst. eurų, arba 62 tūkst. Lt!

Lietuvoje

Jeigu Lietuvoje „Nissan Leaf“ būtų galima įsigyti už 80 tūkst. litų, nė neabejoju, jis taptų vienu populiariausių naujų automobilių. Nors juo galima nuvažiuoti tik apie 160 km – tradicinis lietuvio klausimas apie elektromobilius: „o kaip iš Vilniaus į Klaipėdą nuvažiuot?“ liktų neatsakytas.

Tačiau nemažai šeimų turi po du automobilius, kurių vienas yra nedidelis ir juo važinėjama mieste, o kitas – vienatūris ar universalas. Net neabejoju, kad valstybės dotacijų atveju „Leaf“, i-MiEV ar net „Zero“ gali  užimti mažesniojo modelio vietą šeimose. Argumentas vienas ir svarbus – tai tiesiog pigiau nei pirkti tokį patį, tik benzininį ar dyzelinį variklį turintį automobilį.

Jeigu būtų palengvintos sąlygos įsigyti elektromobilį, galit neabejoti, kad įkrovimo stotelių taip pat atsirastų, o vietos elektromobiliams būtų išskirtos kaip dabar neįgaliesiems. Didėjant jų populiacijai, infrastruktūra greitai atsirastų – tuo suinteresuotų įmonių yra jau dabar.

Neįsivaizduoju „žaliojo“, kuris pirktų minėtus automobilius už dabartines jų kainas. Lietuva, manau, per maža ir per mažai užteršta šalis, kad piliečiams būtų galima plauti smegenis žaliomis idėjomis. Viskas remiasi į pinigus – šiuo metu elektromobilio pirkimas finansiškai, lyginant su paprasto automobilio įsigijimu, yra visiškai nenaudingas. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas