Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 7d. 16:30

2019-ieji eismo ekspertų akimis: greitis išlieka didžiausias žudikas

Greičio apribojimas
Vida Press nuotr. / Greičio apribojimas

Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis, analizuodamas 2019-ųjų avaringumo situaciją pabrėžia, kad dažniausia tragiškų įvykių priežastis – greitis. Anot jo, šiemet KET pažeidimų prevencijai bus skiriama dar daugiau dėmesio.

Svarbiausias prioritetas – saugus eismas

Saugaus eismo priemonių diegimas – viena iš prioritetinių sričių. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) siekia sumažinti eismo įvykių riziką vairuotojams bei sukurti saugesnę aplinką pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams.

Eismo specialistų teigimu, visi įgyvendinami projektai prisideda prie saugumo didinimo valstybinės reikšmės keliuose: keliai remontuojami įrengiant atitinkamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, pėsčiųjų, pėsčiųjų ir dviračių takus. Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių sankryžos rekonstruojamos į žiedines ar šviesoforines, įrengiamos iškiliosios salelės, kairiojo posūkio juostos, apšvietimas, taip pat įrengiamos skirtingų lygių sankryžos.

Be to, kaip teigia Kelių direkcija, saugumui užtikrinti statomi apsauginiai kelio atitvarai ir gyvūnų apsaugos sistemos. Susisiekimas turėtų būti ne tik saugus, bet ir patogus, todėl vykdant rekonstrukcijos projektus valstybinės reikšmės keliuose įrengiamos greičio valdymo priemonės – iškilieji kalneliai, salelės.

Siekdama keisti požiūrį į saugų eismą Kelių direkcija daug dėmesio skiria edukacijai – į veiklas įtraukiami moksleiviai, įgyvendinamas projektas su Lietuvos vyskupijomis, policijos pareigūnais, kaimo bendruomenėmis. Savivaldybėse ir seniūnijose organizuojamos saugaus eismo pamokos ar kita edukacinė veikla. Bendras renginiuose ir akcijose dalyvavusių moksleivių ir suaugusių dalyvių skaičius siekia apie 90 tūkst.

Keisti susiformavusius įpročius – sudėtingas ir ilgas darbas

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo. Galbūt pagrindinė bėda yra ta, kad daugelis vairuotojų yra įpratę viršyti greitį keliais ar net keliolika kilometrų, todėl net nepagalvoja, kad tai rimtas KET pažeidimas, galintis baigtis tragiškai? Kelių direkcija pastebi, kad neatsakingą kai kurių vairuotojų požiūrį į greičio ribojimus rodo ir reakcija į naujuosius policijos įsigytus matuoklius, vadinamus trikojais.

Susiformavusius blogus eismo dalyvių įpročius labai sunku pakeisti – tai ilgas procesas.

„Susiformavusius blogus eismo dalyvių įpročius labai sunku pakeisti – tai ilgas procesas. Švietėjiška veikla po truputį tai keičia, tačiau procesas vyksta ne taip greitai kaip norėtųsi“, – sako Kelių direkcijos ekspertai.

Juodoji dėmė iškart neišnyksta – reikia laiko

Anot Kelių direkcijos, pernai Lietuvos keliuose nustatytos 5 naujos juodosios dėmės, tačiau net 9 išnyko, 12 juodųjų dėmių išliko – pusės jų vieta nesikeitė, o likusios migravo. Kaip išaiškino Kelių direkcijos specialistai, juodoji dėmė išnyksta, jei joje nebevyksta eismo įvykių. Paprastai taip atsitinka, kai įdiegiamos eismo saugos priemonės ar ruožas rekonstruojamas. Vis dėlto svarbu suprasti, kad nėra taip, kad vos tik atlikus rekonstrukciją juodoji dėmė dingsta – tam reikia daugiau laiko.

„Juodoji dėmė išnyksta, jei per 4 metų laikotarpį joje įvykusių įskaitinių (kuriuose žūsta arba sužeidžiami žmonės) eismo įvykių faktinis skaičius yra mažesnis kaip 4. Todėl tik įdiegus priemonę nelaikoma, kad juodoji dėmė savaime išnyko. Yra stebima avaringumo situacija ir jei joje eismo įvykio nebevyksta, tuomet juodoji dėmė išnyksta“, – paaiškina LAKD.

Dažniausiai pasitaikanti tragiškų įvykių priežastis – nesaugus važiavimo greitis arba leistino greičio viršijimas.

Pagrindinė nelaimių priežastis – greitis

15min kalbintas Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas V.Pumputis atkreipia dėmesį, kad pernai išaugo eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičius. Anot jo, dažniausiai pasitaikanti tragiškų įvykių priežastis – nesaugus važiavimo greitis arba leistino greičio viršijimas. 2018-aisiais šis skaičius siekė 25, pernai – 35 proc.

„Matome ir kitą neigiamą tendenciją – daugėja mirtinų įvykių dėl pėsčiųjų pažeidimų. Užpernai tokie atvejai sudarė 18 proc., o pernai – 21 proc. Žinoma, yra ir teigiamų pokyčių, vienas iš jų – dėl nepraleidimo pėsčiųjų perėjose kilusių avarijų skaičiaus mažėjimas nuo 15 iki 12 proc.“, – pasakojo pašnekovas.

Anot V.Pumpučio, pernai užfiksuota mažiau eismo įvykių dėl reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nesilaikymo, taip pat nežymiai, nuo 22 užpernai iki 21 pernai, sumenko neblaivių vairuotojų pažeidimų skaičius.

Apibendrindamas praėjusių metų avaringumo analizę pašnekovas išskiria 3 esmines problemas: greičio viršijimą, pėsčiųjų drausmę ir, nors situacija gerėja, pėsčiųjų nepraleidimą perėjose.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – pokalbis apie situaciją Lietuvos keliuose, Vidmantas Pumputis
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – pokalbis apie situaciją Lietuvos keliuose, Vidmantas Pumputis

Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas pastebi, kad pernai buvo išaiškinta gerokai mažiau – tik 175 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Užpernai jų skaičius siekė 268 tūkst. Anot pašnekovo, remiantis statistiniais duomenimis, proporcingai išaugo žuvusių dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo skaičius. „Manau, – pridūrė jis, – kad šiemet situacija keisis į gera, nes tam bus skiriama daugiau dėmesio – padaugės vidutinių greičio matavimo prietaisų, sektorinių matuoklių.“

Per pastarąjį dešimtmetį – reikšmingi pasiekimai

Paklaustas apie saugaus eismo programą „Vizija – 0“ V.Pumputis paaiškino, kad judama teigiama linkme – projektas apsvarstytas Vyriausybiniame tarpinstituciniame posėdyje, pristatytas Saugaus eismo komisijoje. Dokumente, anot jo, numatyta daug naujų priemonių, skirtų kiekvienai eismo dalyvių grupei, infrastruktūros gerinimui ir pažeidimų prevencijai.

15min pašnekovo teigimu, eismo saugumo srityje per pastarąjį dešimtmetį Lietuva pasiekė daug – esame antra pagal pažangą mažinant žūčių skaičių šalies keliuose ir viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių, turinčių didžiausią potencialą eismo saugai gerinti.

2010–2018 m. žuvusiųjų keliuose skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, labiausiai sumažėjo Graikijoje (45 proc.) ir Lietuvoje (43 proc.), po jų seka Portugalija (35 proc.) ir Slovėnija (34 proc.). Verta paminėti, kad tai gerokai daugiau už ES vidurkį, kuris tuo laikotarpiu siekė 21 proc.

Brangink gyvybę. Mažink greitį

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Inicijuotas turinys
Komentarai: 13

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas