Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 15d. 15:36

Eismo kultūra gatvėse – mūsų mentaliteto atspindys: pasitikrinkime, kaip elgiamės patys

Dviratininkai Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Dviratininkai Vilniuje

Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai telkiasi miestuose. Juose turi išsitekti vis daugiau žmonių, kurie šiandien yra labai judrūs, mobilūs, keliaujantys. Be to, keičiantis gyvenimo būdo madoms jie pasirenka įvairius keliavimo būdus, todėl gatvėse gausu ne tik automobilių, bet atsiranda vis daugiau dviratininkų, paspirtukininkų, pagaliau – pėsčiųjų. Kaip jie visi jaučiasi eisme, kokie konfliktai tarp jų kyla ar kokios temos, susijusios su eismo kultūra, šiandien aktualiausios?

Taisyklė Nr. 1: pavojingiausias turi būti atsakingiausias

Lietuvos pėsčiųjų asociacijos įkūrėjas filosofas Viktoras Bachmetjevas, paprašytas apibūdinti, kaip reikėtų kalbėti apie eismo kultūrą, paaiškino labai paprastai: bet kurią kultūrą – elgesio, bendravimo ar valgymo – sudaro tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis. Beje, dauguma šių taisyklių – nerašytos ir perduodamos žodžiu: kai žmogus mokosi vairuoti, instruktorius jam pasako daug dalykų, kurių jis niekur neperskaitys, pavyzdžiui, kad gražu padėkoti avariniu signalu, jeigu tave praleidžia ir pan.

„Visgi Lietuvos eismo kultūroje aš vis dar pasigendu suvokimo, kad atsakingiausias, budriausias yra tas, kuris yra pavojingiausias, nors logika, kad skęstančiųjų gelbėjimasis yra jų pačių reikalas, t. y. pats esą turi saugotis, jau turėtų būti atgyvenusi.

Sovietiniais laikais instruktorius iš tiesų mane mokė, kad praleisti pėsčiąjį perėjoje reikia tik tada, kai jis įžengė į ją. Tai reiškia, kad pėsčiasis turi pradėti rizikuoti savo gyvybe, kad jį praleistų vairuotojas, kitaip tariant, jis turi žengti į perėją tikėdamasis, kad vairuotojas laiku sustabdys automobilį“, – svarstė pašnekovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Kristina Gaučė ir Viktoras Bachmetjevas
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Kristina Gaučė ir Viktoras Bachmetjevas

Pasak jo, jeigu žmogus priima sprendimą valdyti toną ir daugiau sveriančią transporto priemonę, kuri lekia 40–60 km per valandą greičiu, jis turi prisiimti ir atsakomybę saugodamas kitus, silpnesnius, eismo dalyvius – pėsčiuosius ir dviratininkus.

Kad Lietuvoje vis dar vyrauja automobilinis mąstymas, sutinka ir Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas Jonas Damidavičius. Pasak jo, vis dar manoma, kad jeigu būtent automobilio vairuotojas visada gatvėje turi pirmenybę, o visi kiti turi rūpintis, kad nepalįstų po ratais.

„Visgi automobilio vairuotojas turi suprasti, kad jis eisme dalyvauja su labiau pažeidžiamais eismo dalyviais, kurie susidūrimo atveju nukentės labiau“, – teigė pašnekovas.

Ar eiti perėja vis dar nesaugu?

Nors V.Bachmetjevas sutiko, kad eismo kultūra, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, Lietuvoje gerėja, tačiau, jo teigimu, iki situacijos, kai vairuotojai, pamatę prie perėjos stovintį ir besiruošiantį eiti per gatvę žmogų visada pristabdo, dar toli. Ir šiandien pėsčiajam ne vienu atveju tenka žengti į perėją arba gerokai palaukti, kol vairuotojai sustos jo praleisti.

Taip pat vis dar dažnai vairuotojai stengiasi greičiau apvažiuoti per perėją einantį pėsčiąjį: „Tarsi sunku būtų palaukti, kol žmogus žengs tuos kelis žingsnius: toks skubinimas kuria pėstiesiems nesaugumo atmosferą gatvėje.

Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo, yra ir kita problema. Didėjant tiek dviratininkų, tiek pėsčiųjų skaičiui, kiekviena ši grupė ima manyti, kad jie yra svarbiausi eisme.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dviračių takas susikerta su gatve
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dviračių takas susikerta su gatve

„Miestuose dar nėra visur geros dviračių infrastruktūros, dėl to dviratininkai jaučiasi nuskriausti, kad tenka kartais važiuoti gatvėmis, tačiau būna atvejų, kai mina gatve su įsitikinimu, kad jie turi turėti pirmenybę, o visi kiti tegu jų saugosi. Taip irgi neturėtų būti. Taip pat ir pėstieji, eidami per gatvę ir manydami, kad visi ir visada juos turi pastebėti, ne visada apsidairo ir sukuria pavojingas situacijas vairuotojams.

Kita vertus, šioje srityje situacija tikrai gerėja, kadangi žinutė, kad ir pėsčiasis, eidamas per gatvę, būtų atidesnis ir rūpintųsi savo saugumu, buvo jau ne kartą ištransliuota. Tai atsispindi ir tokių incidentų skaičiuje – jų mažėja. Vis dar sudėtingiausia vairuotojams pastebėti pėsčiuosius tamsiuoju paros metu, nes ne visi žmonės mėgsta nešioti atšvaitus ar tiesiog pamiršta juos užsidėti.

Taigi noriu pasakyti, kad atsakingi už savo saugumą turėtų jaustis visi eismo dalyviai. Tokiu būdu ugdomas tarpusavio supratimas tarp skirtingų eismo dalyvių grupių ir pagarba vienas kitam“, – svarstė J.Damidavičius.

Parkavimosi ypatumai

„Be to, didmiesčiuose kai kurie vairuotojai yra vis dar „spjovę“ ant eismo taisyklių, važinėja šaligatviais, dalies vairuotojų parkavimo kultūra – pasibaisėtina. Kiek reikia turėti chamizmo, kad atvažiavus prie savo daugiabučio numesti automobilį vaikų žaidimo aikštelėje? Kaip reikia negerbti savo kaimynų, jų vaikų, savo vaikų? Toje vietoje, kur vaikai turėtų žaisti, suptis sūpynėse, pristatyta automobilių, nes vairuotojams taip patogu.

Jeigu aš įsigijau automobilį, turiu suvokti, kad su jo atsiradimu gali kilti tam tikrų sunkumų. Aš turiu rasti jam parkavimo vietą, kuri numatyta pagal taisykles, o ne ten, kur man patogiausia, pavyzdžiui, ant šaligatvio. Na gerai, mes, sveikieji, jį apeisime, bet ką daryti specialių poreikių turinčiam žmogui, vežimėliu važiuojančiam neįgaliajam?“ – piktinosi V.Bachmetjevas.

Lygiai tokios pačios problemos kyla dviratininkams, kai jiems tenka aplenkti ant jų tako stovintį automobilį išvažiuojant į važiuojamąją gatvės dalį.

15min.lt skaitytojo Aliaus nuotr./Automobilis ant šaligatvio
15min.lt skaitytojo Aliaus nuotr./Automobilis ant šaligatvio

Vairavimas nėra vien automobilio valdymas

Dar viena eismo dalyvių grupė miestuose – dviratininkai. Žinia, dviračių takų miestuose vis dar nėra pakankamai, todėl dviratininkams kartais tenka važiuoti gatve, į kurią automobilių vairuotojai juos įsileidžia nenoriai ir net stengiasi išstumti iš gatvės kuo arčiau kelkraščio.

„Todėl, būdamas pėsčiasis, niekada nepykstu ant dviratininkų, važiuojančių šaligatviu, nors jie neturėtų to daryti. Tiesiog žinau, ką reiškia Lietuvoje gatve važinėti dviračiu. Įvardinkime tiesiai – tai pavojinga gyvybei. XXI amžiuje neturėtų būti pavojinga gyvybei gatvėje, deja, yra kaip yra, nors tiek važiuojantis automobiliu, tiek dviračiu turėtų turėti mažiausiai lygias teises.

Mano manymu, Lietuvoje vairavimas vis dar suprantamas kaip automobilio techninis valdymas. Tačiau iš tiesų vairavimas yra gerokai daugiau – pirmiausia tai suvokimas, kaip veikia visa eismo sistema, kokią vietą joje užima visi eismo dalyviai, suvokimas, kad eisme taip pat dalyvauja pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai ir visus juos privalu gerbti. Pas mus vyrauja lenktynininko logika – kaip kuo greičiau nuvykti iš taško A į tašką B“, – svarstė Lietuvos pėsčiųjų asociacijos įkūrėjas.

Konfliktai kyla net tarp pėsčiųjų ir dviratininkų

Pasak J.Damidavičiaus, tarpusavio konfliktų kyla ir tarp „silpnųjų“ eismo dalyvių grupių. Pavyzdžiui, dviratininkai labai pyksta, kai pėstieji užima jų dviračių takus.

„Dviratininkai vidutiniškai rieda maždaug 12 km/val., pėstieji – 4,5–5 km/val. greičiu. Šis greičio skirtumas turi didžiulę įtaką kylantiems konfliktams. Vis dar pastebima tendencija, kad dviračių takais labai mėgsta eiti ir pėstieji, nors šalia yra jiems skirtas šaligatvis.

Dviratininkai nepatenkinti, kad jiems tenka stabdyti, arba važiuoti pėsčiojo tempu, o pėstieji pyksta, kad dviratininkai jiems skalambija skambučiais pasitraukti. Būna, kad ir pašaukia vienas ant kito. Tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų organizacijos žino šią problemą ir per įvairias iniciatyvas bando ją spręsti, tik, matyt, tam reikia daugiau laiko, kad kiekvienam žmogui atsirastų supratimas, kad jis turi eiti savo taku ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams“, – teigė specialistas.

Vienas iš Susisiekimo ministerijos iniciatyva vystomos Darnaus judumo programos tikslų ir yra skatinti saugaus eismo kultūrą, kuri paremta pagarba ir taikiu visų eismo dalyvių grupių bendradarbiavimu.

„Šios programos rėmuose kuriama keliavimo ekologiškesniais būdais alternatyva. Ji apima infrastruktūros plėtrą ir žmonių švietimą, kodėl verta eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu arba paspirtuku. Be to, kuo daugiau žmonių išbandys įvairesnius judėjimo būdus ir pabus kitos eismo dalyvių grupės kailyje, tuo geriau supras, kaip tas kitas eismo dalyvis jaučiasi, kokių sąlygų reikia, kad jis jaustųsi komfortiškiau. Visa tai gerina eismo kultūrą.

Ta proga gegužės 24 d. Susisiekimo ministerija inicijuoja socialinę akciją „Važiuoji vienas? Pavežk kaimyną!“ Jos tikslas – paskatinti žmones, kurie dažniausiai važiuoja automobiliu vieni, pašnekinti kaimyną – gal jį reikia pavežti. Galbūt tas kaimynas paprastai važiuoja viešuoju transportu ar dviračiu, o pasikalbėjimas apie tai, kaip vienas ar kitas jaučiasi kelyje, skatina tarpusavio supratimą ir susimąstymą, kaip aš elgiuosi ir ką turėčiau savo elgesyje pakeisti, kad ir kitas jaustųsi gerai kelyje“, – pasakojo J.Damidavičius.

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Inicijuotas turinys
Komentarai: 9

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie Gazas