Pagrindinė priežastis, kodėl miestuose egzistuoja eismo spūstys – didelis eismo srautas. Rugsėjį automobilių kiekis, bent jau Vilniaus gatvėse, padidėja apie 50 procentų, tad natūralu, jog spūsčių išvengti neįmanoma. Tačiau jas sumažinti galima, jeigu vairuotojai laikytųsi kelių elementarių taisyklių, kurių vengimas spūstis gerokai prailgina.
Nemiegoti prie vairo
Lėtai nuo sankryžos pajudantys automobiliai yra viena didžiausių modernaus eismo rykščių. Tai paprastai nutinka dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – vėlyvas startas, kai pavara įjungiama tik pajudėjus priekyje esančiam vairuotojui. Pavara turėtų būti įjungiama dar mirksint raudonam šviesoforo signalui, kad visos transporto priemonės pajudėtų viena paskui kitą ne didesnėmis nei sekundės pauzėmis. Jeigu kažkuris vairuotojas vietoje sekundės užtrunka tris, sankryžos pralaidumas sumažėja ir ją vieno šviesoforo ciklo metu įveikia mažiau automobilių.
Kita priežastis – elementarus užsimiegojimas. Laukdami žalio šviesoforo signalo, vairuotojai neretai įninka į mobiliuosius telefonus ir pražiopso momentą, kada jau reikia judėti.
Nekeisti eismo juostų
Jeigu matote, kad priekyje formuojasi eismo spūstis, dar prieš sustodami užimkite tą eismo juostą, kuri jums reikalinga kitoje sankryžoje. Eismo juostų keitimas, nors ir atrodo mažai žalingas, iš tikrųjų labai sumažina vidutinį transporto priemonių greitį: juk už persirikiavusio automobilio palengva važiuojantis vairuotojas turi pristabdyti. Tą patį padaro važiuojantis šiam iš paskos, tą patį – dar vėlesnis ir t.t., kol galiausiai kažkuris vairuotojas visiškai sustoja. Tai vadinama „vaiduokliška spūstimi“ (angl. „phantom traffic jam“).
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip spūsčių padeda išvengti telefono programėlės
Nors vadinamoji „vaiduokliška spūstis“ paprastai susiformuoja susiliejant dviem keliams, ją persirikiuodami ar staiga keisdami greitį sukelia ir patys vairuotojai. Jos atsiradimas ir veikimo „principas“ išsamiai paaiškintas žemiau esančiame vaizdo įraše:
Palikti tarpus tarp automobilių
Arti vienas šalia kito važiuojantys automobiliai sutaupo vietos, tad į gatvę jų telpa daugiau. Tačiau jie padidina avarijos riziką – jeigu priekyje važiuojantis staigiai stabdo, prie jo užpakalio prilipęs vairuotojas vidurinio pedalo nuspausti gali ir nespėti. O tuomet – avarija, dėl kurios nepravažiuojama tampa visa eismo juosta.
Tas pats galioja ir sustojus prie raudono šviesoforo signalo. Maži tarpai čia sutaupo vietos, tačiau jeigu priekyje esantis vairuotojas netyčia pariedės atgal ir įvažiuos į jūsų automobilio priekį?
Nebijoti lietaus
Pastebima, kad, esant stipriam lietui ar kitaip pakitus oro sąlygoms, eismas gatvėse sulėtėja. Kodėl? Važiavimas per lietų nedaug skiriasi nuo judėjimo sausu asfaltu, o šiuolaikinės padangos užtikrina puikų sukibimą visomis oro sąlygomis. Tačiau dėl prastesnio matomumo eismas gatvėse neretai sulėtėja kone perpus.
Analogiškai ir pasnigus: nors kelininkai, bent jau sostinėje, darbuojasi operatyviai, vien sniegas ant šaligatvių nemažai daliai vairuotojų sukelia didelį stresą ir norą važiuoti lėtai.
Kita vertus, jeigu visas eismo srautas juda pastoviu greičiu, paties greičio įtaka pralaidumui nedidelė: juk spūstys susidaro tik prie kelių susiaurėjimų ar sankryžų, o tiesiame kelyje – nebent dėl pačių vairuotojų nemokšiškumo kylančios „vaiduoklinės spūstys“, jau aprašytos anksčiau.
Laikytis KET
Atrodo, ką čia gali blogo padaryti stovėdamas spūstyje? Tačiau pavyzdžių netrūksta – pavyzdžiui, Vilniaus Geležinio Vilko gatvėje kiekvieną darbo dienos rytą nusidriekia kilometrinė spūstis ir dviejų eismo juostų gatvės atkarpoje pasidaro trys juostos.
Tokia vairuotojų savivalė padidina eismo pralaidumą, tačiau yra didelis KET pažeidimas: juk tie mandagieji vairuotojai, pasitraukę į šoną ir apžergę punktyrinę liniją, nutikus eismo įvykiui liktų kalti. Be to, taip važiuoti draudžiama, o ir dalis vairuotojų, pasinaudojusių mandagiųjų malone, prašoka didelę eismo spūsties dalį ir po to bando grįžti į eismą, taip dar labiau sunervindami eilėje stovinčius žmones.
