2015-aisiais Lietuvoje, vertinant žuvusiųjų skaičių milijonui gyventojų, Lietuva su skaičiumi 83 toli gražu nežibėjo ir lenkė tik Latviją, Bulgariją ir Rumuniją. 2016-aisiais Lietuvoje žuvusiųjų skaičius eismo įvykių metu sumažėjo net 22 proc., o vienam milijonui gyventojų teko 67 žūtys. Kitų Europos šalių rezultatai 2016-aisiais dar nėra žinomi, tačiau jeigu jų progresas nebūtų didelis, Lietuva atsidurtų tarp Belgijos ir Vengrijos.
Progresas – dėl infrastruktūros
Tai ne vienų metų įdirbis. Tiesiog situacija gerėjo nežymiai, tačiau potencialas gerėjimui kaupėsi ir pasireiškė per vienerius metus.
„Priežastys – didėjanti kelių infrastruktūros sauga (saugesnės sankryžos, daugiau takų, daugiau inžinerinių eismo saugos priemonių, daugiau saugių pėsčiųjų perėjų ir pan.), eksploatuojami saugesni ir naujesni automobiliai, intensyvėjo policijos kontrolė, didėja eismo dalyvių sąmoningumas (mažiau greičio viršijimo atvejų, daugiau segamasi saugos diržų, atsiranda vis didesnė pagarba vieni kitiems, mažėja itin chuliganiškų vairavimo atvejų). Tačiau tai ne vienų metų įdirbis. Tiesiog situacija gerėjo nežymiai, tačiau potencialas gerėjimui kaupėsi ir pasireiškė per vienerius metus“, – situaciją aiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
Jis pridūrė, kad valstybinės reikšmės keliuose saugaus eismo inžinerinė veikla vyko intensyviau, o tai atsispindi ir skaičiuose: juose žuvusiųjų skaičius mažėjo net 25 proc.
„Savivaldybių keliuose pokyčių buvo mažiau, kai kurios yra inertiškos keičiant požiūrį į saugaus eismo inžinerinę veiklą, savaime aišku, trūksta lėšų gatves daryti saugesnes“, – pasakojo saugaus eismo specialistas.
Saugumo paradoksas
Nepaisant to, kad žuvusiųjų skaičius drastiškai mažėja, eismo įvykiuose sužeistų žmonių daugėja. 2016-us metus lyginant su 2015-aisiais, žuvusiųjų skaičius Lietuvos keliuose sumažėjo nuo 242 iki 189, tačiau sužeistųjų padidėjo nuo 3 594 iki 3 884. Augo ir eismo įvykių skaičius: nuo 3 033 (2015 m.) iki 3 289 (2016 m.).
Kita vertus, jeigu lygintume su skaičiais prieš dešimt metų, pokytis – daugiau nei dvigubas mažėjimo linkme. 2006-aisiais Lietuvos keliuose įvyko 6 658 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti 8 334, o žuvo – 760 žmonių.
Kalbėdamas apie tokius skaičius, N. Abukauskas jų paradoksu nevadina.
„Klausimas – kas geriau – ar tiek žuvusiųjų, ar vietoje 500 žuvusių tik sužeisti? Pastarųjų metų tendencijos kaip tik parodo, kad viena iš saugaus eismo gerėjimo krypčių yra eismo įvykių padarinių lengvėjimas, t. y. vis mažiau atvejų įvykę eismo įvykiai baigiasi žūtimi“, – kalbėjo LAKD atstovas.
Jo manymu, tokius pokyčius lemia infrastruktūros tobulėjimas, žmonių vairavimo įpročių kitimas, transporto priemonių saugumo augimas. Nors Lietuvos automobilių parko amžius praktiškai nesikeičia, tačiau pačios transporto priemonės pamažu jaunėja. Jeigu 2011-aisiais vidutiniam automobiliui buvo 15 metų, tai jis buvo pagamintas 1996-aisiais. Jeigu 2016-aisiais vidutiniam automobiliui – 15 metų, tai jis pagamintas 2001 metais, o tai ženkliai padidina stabilumo sistemų, oro pagalvių ir kitų saugumo elementų buvimą.
Politikų pasiūlymai ne visada įgyvendinami
Norėdami pajoti ant įsibėgėjančio eismo saugumo žirgo, politikai nevengia pažerti prieštaringų pasiūlymų. Vienas tokių nuskambėjo gruodžio mėnesį – Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pasiūlė bausti girtų vairuotojų keleivius. Tokios bausmės nauda suabejojo ne vienas saugaus eismo specialistas.
Nemažai žmonių į vairavimą žvelgia kaip į prigimtinę teisę, o mano manymu tai turėtų būti išimtinė teisė.
„Valdžios vyrai ir moterys labai dažnai pateikia gana keistų idėjų, kurių įgyvendinimas labai komplikuotas, o nauda abejotina. Gaištamas laikas nereikšmingiems dalykams, o pagrindiniams nelieka nei jo, nei pinigų“, – esminę problemą, jo nuomone, apibūdino „Lexus“ vairavimo akademijos mokymų vadovas Darius Grinbergas.
Jo manymu, vienintelis kelias į girtų ar kitas taisykles pažeidžiančių vairuotojų išnaikinimą – pakeistas požiūris į vairavimą ir mokymą vairuoti.
„Nemažai žmonių į vairavimą žvelgia kaip į prigimtinę teisę, o mano manymu tai turėtų būti išimtinė teisė. Tik gerai paruoštam vairuotojui, suprantančiam savo atsakomybę, 100 procentų valdančiam automobilį gali būti suteikta teisė vairuoti. O dabar į gatves paleidžiama daugybė robotukų, išmokusių parkuotis pagal gairelių padėtį galinio vaizdo veidrodėliuose. Jie „gavo teises“, bet vairuoti nemokės niekada gyvenime“, – įsitikinęs specialistas.
Jis primena, kad automobilis yra sunkiasvoris ginklas, galintis akimirksniu sugadinti gyvenimą ne vienam žmogui. D.Grinbergo teigimu, to ginklo prieinamumą galima mažinti nustatant papildomus kriterijus egzaminuose arba šviesti visuomenę, geriau mokyti naujus vairuotojus, galbūt įvesti privalomą papildomą vairuotojų mokymą specializuotuose autodromuose.
„Viena vyriausybė jau buvo priėmusi tokį sprendimą, bet labai greitai atšaukė, kai suprato, jog rinkimai čia pat. Dabar rinkimai bus negreitai, tai gal metas sukurti tikrai veikiančią vairuotojų rengimo sistemą, kurios pagalba prie vairo patektų tik tokie, kurie moka vairuoti ir suvokia atsakomybę už savo veiksmus“, – svarstė saugaus vairavimo instruktorius.
LAKD Saugaus eismo skyriaus vedėjas N.Abukauskas pridūrė, kad saugaus eismo situacijos gerėjimui įtaką daro ne pavienės priemonės, bet kompleksiškai vykdoma veikla.
„Apibūdinti vienos priemonės efektyvumo nei skaitine, nei kokia nors kitokia reikšme, matyt, yra neįmanoma. Tačiau, matyt, daugelis sutiktų, kad girtų vairuotojų keleivių baudimas avaringumo didėjimui įtakos tikriausiai neturėtų. Tačiau įvedant bet kokius teisinius pakeitimus, aišku reiktų atsižvelgti į teikiamos naudos ir galimų pasekmių santykį. Visuomet sakom ir sakysim – ne baudos dydis, bet jos neišvengiamumas duoda apčiuopiamą naudą“, – pabrėžė N.Abukauskas.
