Saugokite save ir kitus
Kunigui, vyriausiam Lietuvos policijos kapelionui Algirdui Toliatui teko asmeniškai susidurti su tragišku eismu įvykiu, kai jo bendrakursis, kunigas važiavo automobiliu ir žuvo vietoje. „Tai didelė tragedija, išgyvenimas ir šokas, ypač šeimai, patiems artimiausiems žmonėms. Ir tai ne vienintelis skaudus įvykis. Bičiulių šeimos vaikas, moksleivis žuvo autoavarijoje. Man teko iš arti matyti, kaip skaudžiai išgyveno tėvai. Tai tokia nepagydoma žaizda, kuri kraujuoja net ir po daugelio metų“, – prisimena kunigas A. Toliatas.
Kiekviena mirtis suteikia daug skausmo, bet skaudūs ir sunkūs sužalojimai, kai žmonės lieka gyvi, bet tampa neįgalūs, turi atsisveikinti su savo gyvenimo svajonėmis ir mėgstamu darbu.
Pasak kunigo, visos šios tragedijos dažniausiai įvyksta dėl tų pačių pagrindinių priežasčių: per didelio greičio ir nepakankamo dėmesingumo už prie vairo, kai vairuotojas kalba telefonu ar dar blogiau – rašo žinutes.
Gali būti ir kitos priežastys, vairuotojas būna per daug pavargęs ir nesugeba sutelkti dėmesio, rizikuoja savo ir kitų gyvybėmis. „Kai įvyksta tragedija, žmogus apgailestauja – jeigu tik galėtų laiką atsukti atgal, būtų pasielgęs kitaip ir išvengtų nelaimės, tačiau tos akimirkos nesugrąžinsi“, – svarsto A. Toliatas.
Žmonių sąmonė ir atsakomybė turi pasikeisti
Dar viena skaudžių įvykių priežastis – „nematomi“ pėstieji. Ir mieste, ir kaime pėstieji be atšvaitų rizikuoja savo sveikata ir gyvybe, nes dažnai vairuotojai tiesiog nemato šalikele einančio žmogaus. „Jei pažvelgtume į statistiką, nei vienas žuvęs autoavarijose tamsiuoju paros metu neturėjo atšvaitų. Atrodo, kaip paprasta išspręsti šią problemą – tiesiog užsidėti atšvaitą. Bet nei socialinė reklama, nei baudos nedaro žmonėms įtakos, arba ne visi elgiasi saugiai kelyje“, – mano kunigas ir svarsto, kaip padaryti, kad netoleruotume „nematomų“ žmonių?
Dar viena skaudžių įvykių priežastis – „nematomi“ pėstieji.
Žmonių sąmonė ir atsakomybė turi taip pasikeisti, kad vairuotojas pastebėjęs „nematomą“ pėsčiąjį, sustotų ir padovanotų atšvaitą – užsidėk, jeigu neturi. „Toks supratimas turėtų atsirasti ne per baudas, bet per sąmoningumą“, – įsitikinės A. Toliatas.
Kunigo manymu, Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti skirta būtent ugdyti žmonių sąmoningumą, atkreipti dėmesį ir susimąstyti, kokie esame pažeidžiami, kaip mes galime prarasti brangius žmones ar atimti kito žmogaus gyvybę.
Prieš Pasaulinės dienos žuvusiems eismo įvykiuose atminti penktadienį ir šeštadienį Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje rengiamos saugaus eismo tematikos kūrybinės dirbtuvės, įvairaus amžiaus 16 komandų kurs naujus būdus, kaip užkirsti kelią nelaimėms.
Ši iniciatyva viena iš daugelio, kuri prisideda prie Lietuvos saugaus eismo strategijos „Iki 2050-ųjų žūtis keliuose sumažinti iki nulio“. Strategijos prioritetai – saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės ir efektyvesnė pagalba po eismo įvykių.
Lapkričio 17-ąją minima Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti.
Uždekime atminimo žvakę
Lapkričio 17-ąją minima Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti. Pagrindinis šios atmintinos dienos tikslas – dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į kiekvieno asmeninę atsakomybę už savo elgesį kelyje, Kelių eismo taisyklių laikymąsi, tam, kad būtų išvengta beprasmių aukų. Kviečiame visus paminėti dieną ir prisiminti žuvusiuosius kelyje ir prisidėti prie iš žvakučių sudėliotos širdies kūrimo akcijos.
Jaunųjų kelininkų klubas „Kelelis“ pristatys savo šviesos ir garso instaliaciją, priminsiančią apie vykstantį karą keliuose, skatinsiančią prisiminti tuos, kurių netekome
Savo istorijomis bei pasakojimais apie nelaimingus autoįvykius renginyje pasidalins įvairių tarnybų atstovai. Visi renginio dalyviai pasiklausyti poetų deklamuojamų eilių ir dainuojamosios prozos kūrinių.
Detalią renginio programą rasite – čia.
Renginys nemokamas.
Suprasti akimirksniu
- Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti minima nuo 2005 metų, lapkričio 26 d., kuomet Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiems eismo įvykiuose paminėti.
