Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 25d. 14:29

Psichologas V.Jurkuvėnas: telefonu kalbantys vairuotojai manevruoja pavojingiau

Vairuotojas.
Fotolia nuotr. / Vairuotojas.

Tereikia stovint spūstyje pasižvalgyti, ką gi veikia kiti vairuotojai, ir pamatysime, kad daugelis jų naršo mobiliuosiuose telefonuose. Neretai galima išvysti ir naujus ar apynaujus automobilius vairuojančius, tačiau laisvų rankų įrangos taip ir nepasijungusius vairuotojus – viena ranka vairuoja, o kita laiko telefoną.

Vairuodami žmonės ne tik kalba telefonu, bet ir naršo internete, bendrauja socialiniuose tinkluose, rašo trumpąsias žinutes. Virtuali realybė įsiskverbia į visas gyvenimo sritis. Ir dabar jau viena dažniausių nelaimių keliuose priežasčių – vairuotojų nedėmesingumas.

Kodėl žmonės mėgsta vienu metu veikti kelis darbus? Kaip mūsų gebėjimus koncentruotis veikia kitos veiklos? Kaip atsispirti pagundai tuo pat metu vairuoti ir bendrauti socialiniame tinkle?

Vaizdinė informacija svarbesnė nei garsinė?

Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros dėstytojas dr.Vytautas Jurkuvėnas paklaustas, ar gali žmogus vienu metu daryti du darbus, pavyzdžiui, stovėdamas spūstyje susirašinėti arba kalbėtis telefonu, sako: „Jei reiktų atsakyti vienu žodžiu, sakyčiau taip, žmogus du darbus vienu metu daryti gali – vairuoti ir naršyti telefone taip pat. Tačiau labai didelis klausimas, kaip žmogus tai daro.“

Pašnekovas teigia, kad yra daugybė tyrimų, kurie rodo, kad vairavimo kokybė naršant internete, rašant žinutes ar kalbant telefonu gerokai suprastėja. Ir ne truputį, ne šiek tiek, bet labai.

Viena dažniausių nelaimių keliuose priežasčių – vairuotojų nedėmesingumas.

„O vairavimo kokybę įvardija keli aspektai. Tai žmogaus bendras dėmesingumas, reakcijos laikas, gebėjimas sutelkti dėmesį ties viena veikla, atlikti gerai užduotį. Žmogus, negalėdamas gerai susikoncentruoti į vieną veiklą, negali jos ir gerai atlikti. Darant du darbus tuo pat metu silpsta pastabumas, gebėjimas pastebėti naujus stimulus: situacijas, objektus, įvykius. Tai susiję su tuo, jog, iš tiesų, kai atliekame dvi užduotis vienu metu, mes tiesiog padaliname savo susikaupimą taip, jog dalį laiko visiškai neskiriame dėmesio vienai užduočiai, o kitą dalį visiškai neskiriame dėmesio kitai užduočiai.“

Vytautas Jurkuvėnas
Vytautas Jurkuvėnas

Dr. V.Jurkuvėnas pastebi, kad neretai žmonės turi nuostatą, kad jie gerai vairuoja, daro tai automatiškai ir todėl vairuodami gali užsiimti ir kita kasdienine, įprasta veikla. Daugelis mano, kad vairavimo sėkmė – saugus nuvykimas iš vieno taško į kitą – didžiąja dalimi priklauso nuo jų pačių ir jų gebėjimų.

„Iš tiesų pavojingas yra bet koks dėmesio blaškymas. Jei nežiūrime į kelią bent akimirką, drastiškai išauga tikimybė, kad ir nepamatysime ar pamatysime per vėlai, jei kas nors pasikeis – išbėgs pėsčiasis, išvažiuos dviratininkas ar kas nors ims staigiai manevruoti. Nors vairuojant vaizdinė informacija yra svarbesnė nei garsinė, tačiau ir pokalbiai telefonu, net ir naudojantis laisvų rankų įranga, gali labai trukdyti. Žinoma, taip komunikuojant nereikia laikyti telefono, nukreipti žvilgsnio į ekraną, tačiau nepaisant to, žmogaus dėmesingumas gerokai sumažėja net ir taip kalbantis. Dėmesio nukreipimas nėra tik telefono laikymas ar žvilgčiojimas į jį. Susitelkimas į pokalbį irgi neleidžia taip gerai koncentruotis į vairavimą“, – aiškina psichologas.

Neigiamos emocijos verčia vairuoti agresyviau

Pasak dr. V.Jurkuvėno, pokalbio turinys irgi gali turėti šiek tiek įtakos vairuojančio žmogaus dėmesingumui: „Įdomu, kad žmogus dėl emocingo, nemalonaus pokalbio turinio pats to nepastebėdamas tampa agresyvesnis kelyje. Pavyzdžiui, jei žmogus vairuoja ir tuo pat metu su kuo nors ginčijasi, emociškai įsijaučia į pokalbį, natūralu, kad jis gali imti ir vairuoti agresyviau: padidinti greitį, daryti staigesnius manevrus, posūkis. Ir tai gali sukelti avarines situacijas, pavojų kelyje jam bei kitiems eismo dalyviams.“

Šiuolaikiniams žmogui būtent automobilis yra viena iš didžiausių grėsmių bei pavojingiausių vietų.

Psichologas primena, kad net ir neemocingas, dalykiškas pokalbis gali reikalauti labai daug resursų – žmogus turi galvoti, svarstyti sprendimus, prisiminti, galvoti, ką kalba. Ir tai irgi apsunkina gebėjimą išlaikyti dėmesį vairuojant.

Grėsmingiausia vieta šiuolaikiniam žmogui – automobilis

Nors net vairuodami daugelis nepajėgia atsiplėšti nuo išmaniųjų įrenginių, dr. V.Jurkuvėnas nėra linkęs vartoti sąvokos „priklausomybė“: „Nevartočiau tokio apibūdinimo, nes tai stiprus žodis, tai medicininis terminas. Negalima teigti, kad šiais laikais visi žmonės yra priklausomi nuo išmaniųjų įrenginių. Nebūtinai. Tai tiesiog pasikeitusi gyvenimo būdo dalis, kitokia komunikacija. Daug žmonių kasdien nemažai laiko praleidžia naršydami internete, bendraudami socialiniuose tinkluose.“

Psichologas sako, gyvenimas virtualioje erdvėje tampa tam tikra norma, į ekranus žiūrime net bendraudami gyvai: „Virtualus bendravimas yra pakankamai naujas socialinis reiškinys, nesu linkęs jį vertinti neigiamai. Nors žmonės vis daugiau bendrauja virtualiai, nemanau, kad nuo to žmonių santykiai pasikeitė. Tai naujas reiškinys, o nauji reiškiniai visuomenę gąsdina. Todėl nereikia bijoti, kad žmonės daug naudojasi telefonais. Tai turi ir gerų aspektų: žmonės efektyviau pasiekia vienas kitą, bendravimas tapo paprastesnis, bendraujame su daugiau žmonių.“

Laikas vairuojant gali būti skirtas sau. Tai galimybė pabūti su savimi, savo mintimis, apmąstymais.

Kartais toks įsitraukimas į virtualią erdvę gali ir trukdyti. „Suprantama, jog nelengva, kai kažkas rašo tau asmenines žinutes, kai vyksta įdomus pokalbis nuo viso to atsitraukti“, – sako pašnekovas. Tačiau pabrėžia, kad tokia socialinė veikla, kuri visai netrukdo sėdint prie stalo, vairuojant visai netinkama.

„Mes nesusimąstome, tačiau sveikam žmogui būtent automobilis yra viena iš didžiausių grėsmių bei pavojingiausių vietų. Turbūt šiandien nėra tokios aplinkos kitos mūsų kasdienybėje bei gyvenime, kur mums kiltų didesnis pavojus nei automobilyje. Turime gerą sveikatos apsaugą, žmonės ilgiau gyvena. Tačiau eismo įvykiai yra viena iš labai dažnų sužeidimų, mirčių priežasčių mūsų visuomenėje. Ir todėl kai sėdame prie automobilio vairo, turime tai suprasti“, – sako dr. V.Jurkuvėnas.

Vietoj komunikacijos – laikas tik sau

Todėl visiems vairuotojams specialistas pataria susitaikyti su faktu, kad sėdus prie vairo šiek tiek minučių ar valandų teks apsieiti be komunikacijos.

Arba norint pasikalbėti arba atrašyti žinutę teks sustoti.

„Siūlyčiau tiesiog pagalvoti apie save ir kitus žmones. Juk labai didelė grėsmė, kad koks nors žmogus gali mirti dėl kieno nors pokalbio ar žinutės socialiniame tinkle. Siūlau kiekvienam vairuotojui galvoti apie galimas pasekmes, paklausti savęs, ar tikrai noriu rašydamas FB komentarą rizikuoti savo ir kitų sveikata bei gyvybe. Juk po kiek laiko namuose bus galima komunikuoti ne tik saugiai, bet ir gerokai kokybiškiau, apgalvojant pasisakymus, neskubant“, – pataria psichologas.

V.Jurkuvėnas siūlo net ir ilgoką laiką vairuojant išnaudoti kitaip. Juk gyvename skubėjimo, intensyvaus bendravimo laikais. „Gal tas laikas vairuojant gali būti skirtas sau? Juk tai galimybė pabūti su savimi, savo mintimis, apmąstymais. Galbūt galima pasiklausyti mėgstamos muzikos. Juk galima labai įdomių dalykų atrasti savo viduje, ne tik telefone“, – pataria psichologas.

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:07
01:20
02:44

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie Gazas