Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 08, 18:10 Atnaujinta 2022 07 11, 10:24

Šią klaidą daro daugelis, todėl vėliau tampa KET pažeidėjais

Dabartinis laikmetis priverčia skubėti kiekvieną žmogų, o neskirdami laiko planavimui pakliūvame į užburtą vėlavimo ratą.
Nuolatinis skubėjimas
Nuolatinis skubėjimas / Fotolia nuotr.

„Pavojingiausia, kai „prarastą laiką“ bandoma pasivyti kelyje“, – sako su Kelių eismo taisyklių pažeidėjais dirbanti psichologė Sonata Švabauskienė.

Kaip pastebi daugiau nei 300 pergalių raliuose iškovojęs Vytautas Švedas, lenktyniaujantys ne ten, kur leidžiama, rodo ne savo vairavimo įgūdžius, o kvailumą.

Kaip suspėti į dvi vietas pačiu metu?

Pasak psichologės S.Švabauskienės, skubėjimas – ko gero tapo visuotinu gyvenimo būdu, o skubėjimas kelyje – mūsų reakcija ir bandymu prisitaikyti prie supančios aplinkos, jos poreikių. Jei turime daug užsiėmimų, daug veiklos, automatiškai pradedame skubėti.

Kaip skubėjimas susijęs su vėlavimu, laiko planavimo įgūdžių stoka? Kodėl neretai „pasivyti“ laiką, „tilpti į terminus“ rizikuojama būtent kelyje?

Laiko planavimas, skubėjimas ir vėlavimas – labai susiję ir koreliuoja tarpusavyje.

Pasak psichologės, laiko planavimas, skubėjimas ir vėlavimas – labai susiję ir koreliuoja tarpusavyje. Kuo labiau vėluoji, tuo labiau skubi. Banalu, bet pasakymas „ laikas – pinigai“ galioja.

Žmonės labai dažnai neapskaičiuoja laiko, kurio realiai reikia tam tikriems dalykams atlikti.

Iš visų vairuotojų 15min pašnekovė išskyrė verslo sektoriaus atstovus – ne tik vadovus, verslininkus, bet ir vadybininkus, kt. darbuotojus.

Dažnai dirbama keliuose miestuose, keliuose objektuose, tarkim, 13 val. reikia būti objekte Kaune, o 14 val. – Vilniuje. Akivaizdu, jog norėdamas suspėti, žmogus kelyje viršys leistiną greitį.

„Sporto treneriai yra sakę, kad jie ne patys laiką planuoja, o už juos laikas suplanuojamas – viena treniruotė baigiasi, o kita jau prasideda ir žmogus kaip nori, taip turi suspėti būti abiejose vietose tuo pačiu metu.

Tačiau ir valstybinio sektoriaus tarnautojai, apskritai, – visi žmonės, ypač miestuose, jaučia spaudimą ir įtampą dėl laiko trūkumo. Iš ryto reikia nuvežti vaikus į darželį ir mokyklą, vakare – pasiimti. Dar reikia atlikti begalę dalykų ir žmogus pradeda vėluoti.

Dažnas planuodamas dienotvarkę neįvertina atstumo ir realaus kelionės laiko.

Retas kuris paima užrašų knygelę ir susiskaičiavęs užsirašo, kiek kur užtruks kelyje, neįvertina atstumo ir laiko. Tai, ko gero, ir veda į dažniausią ir didžiausią riziką keliuose“ – ragindama planuojant darbus ir susitikimus atsižvelgti į saugiai kelionei reikiamą laiką sakė S.Švabauskienė.

Asmeninio arch. nuotr./Psichologė Sonata Švabauskienė
Asmeninio arch. nuotr./Psichologė Sonata Švabauskienė

Net ir prabangiausias automobilis vairuotojo nepagerina

„Ne tik lipdukai, kuriais žymimi automobiliai, tačiau ir automobilio klasė bei markė gali daug pasakyti apie vairuotojo psichologiją, jo savivertę – „Kokiame automobilyje sėdžiu, taip ir važiuoju“; „Gėda tokiu automobiliu važiuoti lėčiau nei 100 km/h“, – neretai pasako mano kursų dalyviai“, – dalijosi psichologė.

„Tačiau dažnas žmogus pamiršta, kad net ir prabangiausias automobilis vairuotojo nepakeičia, jis išlieka toks pat“,– pastebi eismo pažeidėjų psichologijos žinovė.

Anot jos, visi esame skirtingi, tačiau patys ne visada mokame objektyviai įsivertinti reakciją, dėmesingumą, kūno motoriką, laiką, per kurį reaguojame į tai, ką pamatėme, išgirdome.

Vienu metu gavus 3-7 impulsus, smegenys juos apdoroja ne tuo pačiu metu, o paeiliui.

„Žmogaus reakcija yra ne tik paprasta, momentinė, bet ir sudėtinė. Tai reiškia, kad ekstremalioje situacijoje vienu metu gavus 3-7 impulsus smegenys juos apdoroja ne tuo pačiu metu, o paeiliui. Tai užima laiko. Nekalbant apie transporto priemonę, kuri irgi turi „savo laiką“, kol suveikia visi mechanizmai.

Visa tai ir lemia, ypač ištikus ekstremaliai situacijai, kad žmogus pasielgia būtent taip, o ne kitaip. Vėliau jis ir pats negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė,“ – teigia psichologė.

Pavojingiausia, kai greitis didesnis už protą

„Manau kad daugeliu greičio viršijimo, lakstymo gatvėmis atvejų – suveikia jaunatviškas maksimalizmas, noras pasirodyti ar būti pranašesniu už kitus.

Kai kuriais atvejais vairuojamo automobilio markė atsako į šiokius tokius klausimus, kas yra jo vairuotojas. Kodėl vienos markės automobiliai dažnai pakliūna į spaudos antraštes, kaip sukėlę vieną ar kitą avarinę situaciją?

Vytautas Švedas / Teodoro Biliūno nuotr.
Vytautas Švedas / Teodoro Biliūno nuotr.

Susiformavusi nuomonė, jog tokio automobilio vairuotojas yra aukštesnis, galingesnis, didesnis už kitus. Toks, kuris gali nerodyti posūkio, greičiau pralėkti, aplenkti efektingai ir pavojingai, ignoruoti kelio ženklus ir pan. Bet tai atspindi paties žmogaus pasaulio suvokimą.

Visų sveiko proto žmonių tokie lenktyniaujantieji miestų gatvėmis suvokiami ne kaip pranašesni ar profesionalesni, bet priešingai – riboti, bukesni, neatsakingi vairuotojai“, – tvirtina ralio meistras Vytautas Švedas.

Važiuoti greitai todėl, kad automobilis greitas – absoliutus žmogaus kvailumo įrodymas.

Anot sportininko, važiuoti greitai todėl, kai automobilis greitas, neadekvačiai lėkti nuo šviesoforo iki šviesoforo – yra absoliutus žmogaus kvailumo įrodymas.

„Jei moki lėkti – atvažiuok į rungtynes ir tai įrodyk. Aplenk Vaidotą Žalą, Vytautą Švedą, Benediktą Vanagą. Visi paspaus tau ranką ir tapsi savo miesto garbės piliečiu. O jei lenktyniauji ne ten, kur leidžiama, manevruoji ne tose situacijose, kur reikia – tai tiesiog esi nemąstanti būtybė, kuri rizikuoja – dar kartą pabrėžiu – visais kitais eismo dalyviais, ne tik savimi, nepaisant kaip pačiam lakstytojui atrodo, ar kaip jis savo keliamą pavojų kelyje paaiškina“, – aštriai apie gatvių „lenktynininkus“ atsiliepia sportininkas.

Kodėl profesionalūs autolenktynininkai gatvėse nelenktyniauja?

Vairuotojai, kurie turi įgūdžių greitai važiuoti ir todėl nevėluoti, yra autolenktynininkai, tačiau būtent jie yra drausmingiausi vairuotojai, rečiausiai patenkantys į eismo įvykius bendrojo naudojimo keliuose.

Pasak vieno pajėgiausių ralio meistrų šalyje Vytauto Švedo, tarp profesionalių autolenktynininkų, požiūris į miestų gatvėmis ar užmiesčio keliais skubančius, lekiančius, greitį viršijančius vairuotojus nėra teigiamas.

Jei moki lėkti – atvažiuok pas mus į rungtynes ir tai įrodyk.

„Leidžiamas greitis ne visada yra saugus greitis tam tikromis oro ir kelio sąlygomis, tarkim, per liūtį, sniegą, tamsiuose žvyrkeliuose rudenį. Tad jei turima ambicijų lenktyniauti ir lėkti greitai, degama azartu išbandyti automobilį ir patirti greičio pojūtį – tai galima padaryti ten, kur tai leidžiama daryti, t.y. uždarose tam skirtose trasose. Kitu atveju, rizikuojama ne tik savo, bet, pasikartosiu, kitų eismo dalyvių gyvybe, sveikata ir saugumu.

Gatvėse, kur verda gyvenimas, važiuoja dviratininkai, mokosi važiuoti vaikai, kurių tėvai gali nespėti jų sustabdyti ir vaikai gali išvažiuoti netyčia į gatvę, be to, kur bėgioja katės, šunys, o užmiestyje – laukiniai žvėrys, galintys kirsti kelią, kiekvienas greičio viršijimas, padidina rizikos laipsnį nepasiekti kelionės tikslo.

Žūti, susižaloti pačiam ar sužaloti kitą asmenį – to niekas turbūt nenori“,– įsitikinęs autolenktynininkas.


Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas