Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Važiuoti vadovaujantis laikinu greičio ribojimu – pavojinga

Šaltinis: 15min
11
A A

Turbūt bet kuris vairuotojo pažymėjimą turintis asmuo, kuris bent kartą per savaitę sėda prie vairo, yra susidūręs su laikinuoju greičio apribojimu. Jie išties erzina visus vairuotojus – kelio remonto ruožuose dažnai greitis būna sumažinamas drastiškai.

Tačiau pasivažinėjus pro tokias vietas kyla klausimas: ar lėtinti greitį iki tiek, kiek liepa laikinas ženklas, yra saugu, kai likusieji eismo dalyviai vos atleidžia pėdą nuo akceleratoriaus pedalo? Ar logiška leistino greičio apribojimo ženklus palikti net tada, kai darbininkų darbo valandos baigėsi?

Remonto darbai Pilaitės prospekte
Remonto darbai Pilaitės prospekte

Traukis iš kelio!

Jeigu atkarpoje, kurioje įprastai galima važiuoti 70 km/val greičiu, dėl kelio darbų greitis yra sulėtinamas iki 30 km/val, absoliuti dauguma vairuotojų važiuoja šiek tiek prilėtindami – iki 50, kai kurie iki 60 km/val.

Analogiška situacija vyrauja ir automagistralėje. Ten, kur įprastą dieną galima važiuoti 130 km/val greičiu, sulėtinimas iki 70 km/val yra visiškai neefektyvus – vairuotojai prilėtina labai nežymiai. Išskyrus tas vietas, kur fiziškai neįmanoma tilpti į laikinąsias eismo juostas, pavyzdžiui, ties statomu pesčiujų tiltu Žiežmariuose automobiliai laikosi laikinojo greičio apribojimų.

15min žurnalistai nuvyko į Pilaitės prospekto atkarpą, kurioje rugpjūčio mėnesį vyksta darbai ir yra apribotas greitis. Įprastai ten leidžiama važiuoti 70 km/val. greičiu, tačiau vidurvasarį ten pradėjus darbus, leidžiamas greitis sumažintas daugiau negu perpus - iki 30 km/val. Netrukome įsitikinti – niekas nevažiuoja greičiu, kuriuo liepia važiuoti laikinas apribojimo ženklas. (žiūr. vaizdo įrašą žemiau)

VIDEO: Ar vairuotojai laikosi laikinojo greičio apribojimo ženklų?

Važiuojant tokiu greičiu, kuriuo liepa važiuoti laikinas greičio apribojimo ženklas, pasijauti kaip užgauliojamas mokykloje vaikas. Kai kurie vairuotojai, artėdami iš nugaros, nevengė į kameromis aptaisytą žurnalistų automobilį pamirksėti ilgomis šviesomis, kiti apsiribojo tik piršto pasukiojimu prie smilkinio.

Kyla mintis – šių eilučių autoriaus vairuojamas automobilis netgi sudarė avarinę situaciją, kadangi vienas pats lėtėdamas, privertė kitus eismo dalyvius persirikiuoti į antrą eismo juostą, taip sudarant papildomų nepatogumų kitiems. Juk ne vienas eismo specialistas pasakytų, kad saugus greitis yra toks, koks vyrauja eisme.

Kelyje negali būti „tariamųjų nuosakų“

Saugaus vairavimo specialistas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas išgirdęs, kad klausiama apie konkrečią vietą prie Pilaitės, teigė, kad būtų labai įdomu išgirsti savivaldybės komentarą – kuo pagrįstas toks nelogiškas greičio sulėtinimas:

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ignas Gelžinis ir Artūras Pakėnas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ignas Gelžinis ir Artūras Pakėnas

„Kas ten uždėjo tokį ženklą? Ar patys kelininkai, ar tai buvo sutarta su savivaldybės struktūromis“, – teigia A. Pakėnas.

Jo teigimu, abiem atvejais kyla klausimų dėl tokio drastiško greičio ribojimo – jei tai pačių kelininkų darbas, toks veiksmas yra tikra savivalė, jeigu greičio ribojimo ženklas buvo uždėtas suderinus su savivaldybe, kyla klausimas, kokiu pagrindu ir kuo jie remdamiesi taip beprotiškai ir nesaugiai riboja greitį.

Viena iš teorijų, kodėl drastiškas automobilių greičio sumažinimas gali būti veiksmingas – vairuotojai nesumažins greičio iki reikiamo, tačiau šiek tiek prilėtins. Geriau jau prilėtinti šiek tiek, negu visai nestabdyti, ar ne?

Tačiau Artūras Pakėnas kategoriškas – kelyje negali būti jokių tariamųjų nuosakų.

„Vairuotojo nereikia mulkinti absurdiškomis taisyklėmis. Jeigu greitis yra sumažinamas iki tokios beprotiškos ir nelogiškos ribos, tai visiems ir kyla noras jį viršyti“, – įsitikinęs Artūras Pakėnas.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo valdymo poskyrio vedėjas Eduardas Garbovskis teigia, kad yra išduotas leidimas kasinėjimo ir aptvėrimo darbams Pilaitės prospekte, ties Senuoju Pilaitės keliu:

„Darbus vykdanti bendrovė, atsižvelgdama į technologinius procesus ir eismo saugumą, greičio ribojimus numatė tik objekto ribose t.y. skiriamojoje juostoje. Kelių statybos įmonė informavo, kad pagrindiniai darbai atlikti ir laikinas greičio apribojimas artimiausiu metu bus panaikintas“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Eduardas Garbovskis.

Taigi, greitis yra sumažintas daugiau nei du kartus, nors jokie darbai ant važiuojamosios kelio dalies nevyksta – darbininkai užsiima tik aplink esančių plotų kasinėjimu.

Ženklai statomi neadekvačiai?

Artūrui Pakėnui paantrina ir Dakaro maratono dalyvis, lenktynininkas Vaidotas Žala, kuris irgi teigia, kad dažnai tokie remontai vyksta nereglamentuotai.

Tomo Markelevičiaus/15min.lt nuotr./Vaidotas Žala
Tomo Markelevičiaus/15min.lt nuotr./Vaidotas Žala

„Susidaro įspūdis, kad kelininkai turi kelis greičio ribojimo ženklus ir tiesiog padeda tą, ką turi. Žinoma, visiškai nereaguoti į laikinus greičio ribojimo ženklus gali būti pavojinga“, – teigia Vaidotas Žala.

Sportininkas teigia, kad lėkti įprastu greičiu pro taisomus kelio ruožus yra tikrai neprotinga, tačiau jeigu ženklai stovi, o darbai nevyksta, tikrai gali kilti minčių važiuoti tokiu greičiu, koks būtų jeigu ten nevyktų darbai.

„Kaip matyti iš vaizdo įrašo, važiuoti 30 km/val. greičiu yra tikrai nelogiška – visi lenkia pro šoną, kas tampa nesaugu. Aš nesu tas žmogus, kuris galėtų pasakyti, ar konkrečiu atveju važiuoti 30 ar 50 km/val. yra saugiau, tačiau drįstu konstatuoti, kad daugeliu atveju laikinieji greičio apribojimo ženklai yra naudojami neadekvačiai“, – teigia „BEE dakar“ komandos pilotas Vaidotas Žala.

Apribojimai ir ne darbo valandomis

Vienas žinomiausių lenktynininkų Lietuvoje Vytautas Švedas teigia, kad tokie ženklai yra būtini norint apsaugoti eismo dalyvius, darbininkus, esant pasikeitusioms eismo sąlygoms, tačiau abejoja, ar jie yra reikalingi vietose, kur pavojaus eismo dalyviams ir darbuotojams nėra.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vytautas Švedas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vytautas Švedas

„Viskas turėtų būti tvarkingai reglamentuota – kada galima tokius ženklus dėti, kur ir kiek riboti greiti, kada nuimti ir pan. Jeigu ženklas dedamas neatsižvelgiant į jokius pasikeitusius kelio parametrus, tai ir atsiranda tokios situacijos kaip vaizdo įraše, kai vienas laikosi taisyklių, o absoliuti dauguma važiuoja kaip važiavę“, – teigia Vytautas Švedas.

Dar viena problema, kurią įžvelgia V. Švedas yra ta, kad dažnai tokie eismo greitį ribojantys ženklai yra paliekami tada, kai nevyksta darbai – esant savaitgaliui, ne darbo laikui ir pan:

„Jeigu greitį ribojantis ženklas yra paliktas ne darbo metu, kai absoliučiai jokio pavojaus nėra, taip pat kaip baudžiami eismo dalyviai už taisyklių nesilaikymą, turėtų atsakyti asmenys, palikę greitį ribojančius ženklus kabėti ne darbo metu“, – įsitikinęs Vytautas Švedas.

Žinoma, greičio apribojimo ženklas gali būti paliktas nors ir mėnesį laiko, jeigu to reikalauja pasikeitusios eismo sąlygos – išardyta kelio danga, laikinos konstrukcijos ir pan. Tačiau Pilaitės prospekto, o ir daugelio analogiškų vietų pavyzdžiai rodo, kad greičio ribojimo ženklai ne visada būna sudėti atsižvelgiant į realią situaciją.

Lietuvos automobilių kelių direkcija Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Statistika Metai Eismo įvykių Sužeista Žuvo
Lietuvos keliuose iki rugsėjo 23 d.: 2017 2423 2891 135
2016 2198 2611 122
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Gazas