Šią vasarą Vilnius skendo jau kelis kartus, kai kuriuose gatvių ruožuose gylis siekė iki 1,5 metro. Pavojingiausi ruožai vairuotojams, patvinstantys itin greitai – Narbuto g. prie prekybos centro „Panorama“ ir Geležinio Vilko g. atkarpa po Edukologijos universiteto žiedu. Pavojingos tampa ir kai kurios vakarinio aplinkkelio vietos – vanduo čia suteka nuo stačių šlaitų.
Narbuto gatvė ir kitos, minimos aukščiau, per liūtis tampa nesaugios. bent jau „Narbuto ežeru“ vadinamoje atkarpoje kasmet nuskęsta po kelis automobilius. Laimei, vairuotojai spėja laiku iššokti, nes vanduo (gylis iki 1,5 m.) siekia ir kompaktinių automobilių stogo linijas.
Vilnių skandina senos problemos
Ši problema nėra nauja. Dar visai neseniai automobiliai skęsdavo ir Linkmenų–Žalgirio g. sankryžoje, tačiau po rekonstrukcijos reikalai pagerėjo.
Negi taip sudėtinga sutvarkyti kitas dvi problemines vietas? Nes dabar, vos smarkiau palijus, pavojingas vietas aptveria „Grindos“ darbuotojai, neleidžiantys važiuoti potencialiems skenduoliams.
Juk akivaizdu, kad, vos pradėjus lyti, vanduo į Narbuto g. duobę suteka ne tik nuo šlaitų, bet ir veržiasi pro kanalizacijos šulinių dangčius.
Pasak sostinės tarnybos „Grinda“ atstovės Dovilės Lisauskaitės, Vilniaus lietaus nuotekų sistema buvo suprojektuota prieš pusšimtį metų, kai mieste dar buvo gerokai mažiau kietų paviršių ir iškritę krituliai tiesiog susigerdavo į gruntą.
Laukti teks trejus metus
Miestas per tuos metus augo, plėtėsi. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl Vilniaus lietaus nuotekų sistema nespėja apdoroti iškritusio kritulių kiekio.
Pasak D.Lisauskaitės, 2017 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir UAB „Grinda“ pasirašė projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ finansavimo sutartį. Šis projektas pripažintas regioninės svarbos projektu.
Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinio fondo – Sanglaudos fondo lėšų. Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – beveik 26 mln. eurų. Projekto įgyvendinimo trukmė 36 mėn.
Pagrindinis projekto tikslas – sumažinti užtvindymo paviršinėmis nuotekomis riziką ir neigiamą poveikį aplinkai bei ekonomikai Vilniaus mieste.
Kodėl didėja kritulių vandens kiekiai
Dėl sudėtingo Vilniaus miesto reljefo ir intensyvios urbanizacijos sutekančio kritulių vandens kiekiai pastaraisiais metais išaugo 2–3 kartus. Prieš 40–50 metų statyti paviršinių nuotekų tinklai nebepajėgia aptarnauti išaugusių srautų.
Projektą sudaro penkios dalys:
- Lietaus nuotekynės įrengimas Šeškinės komplekso prieigose;
- T.Narbuto-Saltoniškių gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcija su valyklos ir taršos monitoringo mazgo įrengimu;
- Geležinio Vilko lietaus nuotekynės kolektoriaus rekonstrukcija su kaupyklų-valyklų ir taršos monitoringo mazgų įrengimu;
- Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija;
- Vilniaus miesto lietaus nuotekynės tinklų inventorizavimas, duomenų skaitmenizavimas ir įregistravimas.
Projekto įgyvendinimo metu bus nutiesti nauji ir rekonstruoti esami paviršinių nuotekų tinklai (Geležinio Vilko g., Ozo g., Narbuto g.), bus inventorizuota ir skaitmenizuota dalis Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklų.
Tiesioginę projekto naudą pajus daugiau nei 150 tūkst. Šeškinės, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių mikrorajonų gyventojų bei Karoliniškių mikrorajono, T.Narbuto-Saltoniškių, Geležinio Vilko gatvių gyventojai. Projekto teritorijose vyksta intensyvus eismas, todėl sumažinus užtvindymo rizikas, teigiamą naudą pajus viso Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai, įmonės ir įstaigos.
