Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Spalio netikėtumai vairuotojams

Rudens kelias
„Scanpix“ nuotr. / Rudens kelias
Šaltinis: 15min
0
A A

Spalis – mėnuo, pastoviai verčiantis kalenti dantimis namuose ir pratintis prie artėjančių šalčių. Tai – paskutinis mėnesis, kai legaliai galima važinėti vasarinėmis padangomis apautu automobiliu. Nepaisant to, kiekvienais metais pasitaiko bent kelios dienos, per kurias vairuotojai pasigaili dar neapavę savo keturračių žieminėmis padangomis.

Dažniausias atvejis – netikėta šalna, kai naktį oro temperatūra nukrenta žemiau nulio laipsnių pagal Celsijaus skalę. Tokiu atveju ryte automobilio stiklai dažnai būna aptraukti plėvele, kurią pirmą kartą krapštyti dažniausiai tenka su banko kortele. Juk ne kiekvienas jau spalio pradžioje į automobilį įsideda ledo gramdiklį ir šluotelę.

Dalykų, į kuriuos vairuotojams verta atkreipti dėmesį rudens viduryje, yra ne vienas:

  • Šalnos. Jos papildomų problemų vairuotojams sukelia ne tik dėl ne vietoje panaudojamos banko kortelės. Jeigu jau tenka automobilio stiklą gramdyti, didelė tikimybė, kad ir keliai bus pašąlę ir slidūs. Ypač – tiltai, viadukai. Virš vandens esantys keliai šąla greičiau nei miestų gatvės.
  • Lapai. Ruduo – lapų kritimo metas. Kelio su nuo medžių nukritusiais lapais natiurmortas gal ir gražus, tačiau pavojingas – tai yra kur kas slidesnė danga nei sausas asfaltas. Priedo, lapų krūvelė gali slėpti duobę, didelę balą ar akmenį – važiuojant daugiagysliais padengta gatve, greitį sumažinti verta.
  • Lietus. Nors dangus prakiursta visais metų laikais, rudenį vandens jis Lietuvos žemei skiria daugiau nei vasarą. To pasekmė vairuotojui – slidesnė kelio danga, ypatingai vos pradėjus lyti. Asfaltas yra grublėtas ir jo tarpuose pastoviai susikaupia kelio dulkės. Iškritus pirmiesiems lašams, tos dulkės sukyla, išlygindamos kelio dangą – taip ji padaroma gerokai slidesnė nei lietui krapnojant pusvalandį, kai nešvarumų nebelieka.
  • Tamsa. Rudenį dienos trumpėja dar greičiau nei daugėja politikų priešrinkiminių pažadų. Prie tamsos pridėjus dažną lietų, gauname gerokai apsunkintų vairavimo sąlygų mišrainę. Čia svarbūs veikiantys galiniai žibintai. Nepasididžiuokite kartą į mėnesį patikrinti galinių gabaritinių, priešrūkinių ir stabdžių žibintų lempučių – jei kažkuri perdegusi, nevertėtų keitimo atidėti iki techninės apžiūros galiojimo pabaigos. Kas liečia priekinius žibintus, būtinas tinkamas jų sureguliavimas ir švara. Dauguma šiuolaikinių automobilių turi šviesų aukščio reguliavimo galimybę automobilio viduje, senesniuose reiktų pakelti variklio dangtį ir ieškoti rankenėlės ant paties žibinto. Bet kokiu atveju, idealiai žibintus sureguliuoti (šviečiančius nei per žemai, nei per aukštai) galima tik atliekant šį darbą su specialiu šviesos spindulio matavimo stendu – tokius turi dauguma autoservisų ir visos techninės apžiūros stotys.
  • Drėgmė. Automobilio viduje rudenį drėgmė kaupiasi kur kas lengviau nei vasarą ar pavasarį. To priežastis – žemesnė temperatūra, mažesnis saulės kiekis ir dažnesnis lietus. Didelės drėgmės automobilyje pasekmės – iš vidinės pusės aprasoję stiklai ir, esant didesniam jos kiekiui, nemalonus kvapas salone. Kaip to išvengti? Galima pakeisti medžiaginius automobilio kilimėlius į guminius – tada vanduo nuo batų nesigeria į medžiagą, o lieka telkšoti ant gumos. Išpilti vandenį, susikaupusį ant guminio kilimėlio, kur kas paprasčiau nei išdžiovinti medžiaginius. Dar vienas sprendimo būdas – neseniai mažmeninėse parduotuvėse atsiradę drėgmės surinkėjai. Tai – tarsi medžiaginės kojinės, pridėtos mažų drėgmę sugeriančių rutuliukų. Jų veikimo principas toks pat, kaip nedidelių pašto ženklo dydžio paketėlių su užrašu „Do not eat!“, esančių naujų batų dėžėse. Jie sugeria ore esančią drėgmę. Taip pat, nevertėtų pasikliauti pačiais pigiausiais drėgmės surinkėjais – jie veikia trumpai ir blogai. Tačiau keliolika litų kainuojančios „kojinės“ lūkesčius pateisina.
  • Automobilis. Ką vertėtų padaryti automobiliui, norint jį paruošti artėjančiam žiemos sezonui? Be jau minėto žibintų sureguliavimo, pravartu automobilį ištepti antikorozine medžiaga. Nors servisuose ši procedūra kainuoja kelis šimtus litų, jos veiksnumas puikus lietuviškos žiemos sąlygomis. Jeigu procedūra atlikta tinkamai, automobilis artimiausias 3-4 žiemas negaus nei vienos naujos rūdelės. Taip pat, standartiniai vėlyvo rudens dalykai – langų apiplovimo skysčio pakeitimas į neužšąlantį, aušinimo sistemos užpildymas antifrizu (jeigu dar yra vasarą naudojančių tik vandenį), durų gumų ištepimas specialiu neleidžiančiu prišalti silikonu.
  • Papildomos dalys. Jeigu vasarą tokių dalykų ir nereikia, tai artėjant žiemai, pravartu į automobilio bagažinę įsimesti užvedimo gnybtus (vadinamuosius krokodilus) bei tempimo lyną. Ir, žinoma, šluotelę su gramdikliu.
  • Žvėrys. Dar viena vasarą praktiškai nepasitaikanti, o rudenį aktyviai pasireiškianti problema – kelią perbėgantys laukiniai gyvūnai. Proto, kad nebėgtų tiesiai į šviesą skleidžiantį automobilį, jie nelabai turi, o rugsėjo galas bei spalis – vienas aktyvesnių gyvūnų migracijos periodų metuose. Kaip to apsisaugoti? Yra parduodami specialūs garsiakalbiai, skleidžiantys žmogui negirdimą labai aukšto dažnio garsą, kuris gąsdina gyvūnus. Tokį garsą skleidžiančios transporto priemonės bet koks gyvūnas vengs. Tačiau šių priemonių veiksmingumas nėra labai gerai ištirtas, tad geriausia laukinių gyvūnų atakų prevencija – padidintas atidumas ir sumažintas greitis.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Gazas