„Nissan Qashqai +2“ ar... minus vienas?

Nors šis automobilis rinkoje pasirodė net prieš trejus metus (lyginant su dabartiniais technologijų vystymosi tempais tai ištisa amžinybė), neseniai teko juo daug pasivažinėti. „Daug“ reiškia 5,5 tūkst. kilometrų per keturias dienas, per kurias pavyko susidaryti išsamų įspūdį apie šį automobilį.

„Qashqai“ yra vienas labiausiai apkalbamų naujų automobilių dėl dviejų dalykų: jis pradėjo naują segmentą ir iškart tapo populiariausiu jo modeliu. Krosoveriai šiuo metu dažniausiai būna penkių durų, padidinto pravažumo modeliai, turintys penkias sėdimas vietas. Greičiausiai nesuklysiu pasakęs, kad „Nissan“ pirmieji pradėjo gaminti septynvietį krosoverį.

Sėdynės

„Qashqai+2“ nėra erdvus, o jo sėdynės turi minusų. Kaip, beje, ir pliusų.

Sėdėti priekyje yra vienas malonumas – nedaug yra automobilių, iš kurių kas 500 km išlipdamas nuovargį justum tik nuo radijos junginėjimo. Tos pačios sąlygos ir keleivio sėdynėje.

Tačiau gale (šiuo atveju – vidurinėje eilėje) situacija visiškai kita. Net sėdėdami dviese vidutinio sudėjimo vyrai skundėsi, kad jų patogumas kai kurias atvejais primena sovietinę taburetę – tiesiai po sėdimąja išilgai guli strypas, kuris ilgiau pabuvus vienoje vietoje pradeda įkyriai spausti. Sėdėjimas šioje eilėje trise ilgoje kelionėje tikrai nerekomenduotinas – vos po kelių dešimčių kilometrų tokio važiavimo „Qashqai+2“ gavo naują pravardę: „Minus vienas“.

Trečioji sėdynių eilė neverta daug pagyrų – ji nėra butaforinė, bet du vokiečių aviganiai ten tilptų sunkiai. Tačiau trumpoje kelionėje pavežti uošvienę – kodėl gi ne.

Visa kita

Ant turėto „Qashqai+2“ dėl variklio, pavarų dėžės ar komplektacijos negalima pykti. Dviejų litrų dyzelinis variklis visą savo galią (150 AG) ir sukimo momentą (320 Nm) per automatinę pavarų dėžę ratams perduoda šveicariškai – preciziškai tiksliai. Galios, žinoma, visada norisi daugiau, tačiau jos ir degalų ekonomijos santykis yra puikus. Važiuojant „dugnais“ greičio neribojančioje Vokietijoje, „Qashqai+2“ vidutiniškai vartojo 8,5 l dyzelino šimtui kilometrų. Normaliu autostrados režimu, 130 km/h – 6,5 l/100 km. Keliavome keturiese su pilna bagažine mantos.

Transmisija taip pat veikia gerai – palikus „Auto“ nustatymą, perjungimas iš dviejų varomų ratų, reikalingų autostradoje, į keturis, reikalingus slidesniame kelyje, vyksta puikiai ir beveik nepastebimai, o „Nissan“ inžinierių revoliucine vadinama galios tarp ratų paskirstymo sistema taip pat nenuvylė. Tiesa, ji tokia pat kaip ir „Juke“ ar paprastame „Qashqai“, tad yra išbandyta ir daugelio išgirta.

Salone viskas atrodo savo vietoje – nėra prabangu, bet ir ne „Žiguliai“. Patogios daiktadėžės (nors jų kiekis galėtų būti didesnis), geras matomumas visomis kryptimis (važiuojant atgal dar padeda ir galinio vaizdo kamera), patogi sėdėsena. Atrodo, suprantu, kodėl „Qashqai“ yra populiariausias naujas automobilis Lietuvoje.

Tinkamas viskam?

Nors iki tikro vienatūrio šiam „Qashqai“ ne arčiau nei „Logan“ iki prabangaus sedano, tai geras pasirinkimas žmonėms, norintiems daugiafunkcinio automobilio. Jis yra pravažesnis už bet kurį įprastą hečbeką (turi keturis varomus ratus ir aukštą prošvaisą – nebaisu kliudyti bortą statant automobilį), vietos turi daugiau už universalą, o galios/degalų sąnaudų santykis – kaip vidutinio sedano. Kainos/kokybės santykis – taip pat. O „Qashqai+2“ turi dar ir dvi papildomas sėdynes, kurios trumpoje kelionėje gali būti puikiai išnaudotos.

Krosoverių palyginimas pagal techninius duomenis (plačiau – Autoplius.lt naujų automobilių kataloge):