Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 16d. 18:26

Nuotaikingas testas purvyne: ar visureigis gali būti varomas tik priekiniais ratais?

„Peugeot“ krosoverių funkcijos „Grip control“ bandymai
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr. / „Peugeot“ krosoverių funkcijos „Grip control“ bandymai

Didžioji dalis vadinamųjų miesto visureigių (krosoverių) pirkėjų, Lietuvoje dar vadinamų SUV (kitose šalyse šis apibrėžimas traktuojamas kitaip), renkasi „džipą“ (čia ironija) su priekiniu varančiuoju tiltu. SUV labai populiarūs iš esmės dėl aukštos sėdėsenos, patogesnio įlipimo ir, be abejo, aukštos prošvaisos.

Žinoma, riba tarp tokių krosoverių ir kai kurių vienatūrių labai plona. Nes kai kurių automobilių, visai neprimenančių visureigius, prošvaisa (atstumas nuo žemės iki žemiausio automobilio taško) siekia net 180 mm. Beveik kaip SUV. Nes tradiciškai sedanai ir hečbekai turi 120-150 mm prošvaisą.

Tikslas – važiuoti ne ekstremaliomis pelkėmis, o patižusiu miško keliu su giliomis provėžomis pasiekti atokioje vietoje esančią sodybą.

Norėdami išsiaiškinti, ar tik priekiniais ratais varomą visureigį galima vadinti šiuo vardu, leidomės į nedidelį eksperimentą su „Peugeot 3008“ ir 5008. Pirmojo modelio prošvaisa 219 mm, o didesniojo – net 236 mm.

Tiesa, abu modeliai turi „Peugeot Grip Control“ elektroninės pagalbos sistemą, reguliuojančią ratų praslydimą važiuojant purvu, smėliu ir sniegu. Taip pat atskiras režimas skirtas važiuojant stačia nuokalne. Ar jis gali Lietuvos miškuose atstoti keturis varančiuosius ratus? O gal svarbiausias dalykas – prošvaisa, neleidžianti giliose provėžose pakibti ant dugno?

Tikslas – važiuoti ne ekstremaliomis pelkėmis, o patižusiu miško keliu su giliomis provėžomis pasiekti atokioje vietoje esančią sodybą.

Kelionė į haskių sodybą

Būkime atviri, gyvenant Lietuvos miestuose, jei nesate medžiotojas ar žvejys, tikro visureigio nereikia. Išskyrus tuos atvejus, kai pažliugusiais pavasariniais keliais reikia nuvažiuoti į sodybą. Tokią užduotį sau ir išsikėlėme, nusprendę keliais „liūtukais“ (ant „Peugeot“ puikuojasi šis ženklas) Neries pakrantėmis nuvažiuoti į haskių sodybą, esančią Vievio seniūnijoje, Žalgirių kaime.

Peugeot nuotr./„Peugeot“ krosoverių funkcijos „Grip control“ bandymai
Peugeot nuotr./„Peugeot“ krosoverių funkcijos „Grip control“ bandymai

Ją pasiekti galima taip. Nuo automagistralės Vilnius-Kaunas ties Vieviu sukite 108-uoju keliu link Kernavės/Maišiagalos. Pasiekę Panerius, sukite į dešinę. Toliau jau žvyrkeliu palei Nerį apie 3 km ir dešinėn į mišką – pas haskių ir sportinių šunų augintojus Jolantą ir Hubertą.

Mes, „liūtukų“ bandytojai, be abejo važiavome ne šiuo keliu, sudėtingesniu – ieškojome klampaus dumblo miško tankmėje, kad išsiaiškintume, ar galima, važiuojant vien tik priekiniais ratais, sėkmingai išsikapanoti.

Būsiu 100 proc. atviras – viename iš automobilių virvę vežėmės. Dėl viso pikto. Bet spėkite, ar jos prireikė?

Bent jau Neries regioniniame parke tiesiog smagiai pasimurkdėme purve, bet nesustojo nė vienas automobilis. Žinoma, buvome įsijungę „Grip control“ funkciją, ratuką nustatėme ties atžyma „Purvas“.

Svarbus ne varančių ratų skaičius

Be abejo, svarbiausia automobilio dalis yra „tarpinė“ tarp vairo ir sėdynės. Nes, jei važiuosite miškais be proto, užstrigsite ir su pačiu geriausiu visureigiu.

Jei šalto proto ir patirties pakanka, puikiai turėtumėte išsiversti ir su dviem varančiaisiais. Nesvarbu, ar važiuojate „Peugeot“, ar gerokai brangesniais premium klasės „Audi Q3“, BMW X3 ar „Lexus NX“.

Jau išsiaiškinome, kad be vairuotojo patirties pagrindinis dalykas – prošvaisa (angl. clearance). Gamintojai akcentuoja dar vieną svarbų parametrą – užvažiavimo į įkalnę ir nuvažiavimo nuo jos kampai. Užvažiavimo kampas parodo, į kokio statumo įkalnę automobilis gali pakilti iš horizontalios padėties neužkabindamas kėbulo detalių. Nuvažiavimo – nuo kokio statumo nuokalnės nusileisti į horizontalią padėtį.

Įprastų sedanų ir hečbekų užvažiavimo bei nuvažiavimo kampai (toliau – kmpai) yra apie 10–20 laipsnių. Maždaug tokio statumo yra įvažiavimai į požemines stovėjimo aikšteles, tačiau prastesniame miško kelyje tokie automobiliai jau daužo dugno apsaugas ir buferius.

Daugelio krosoverių kampai siekia 20–30 laipsnių. „Peugeot“ 3008-ojo kampai 20/19 laipsnių, o 5008-ojo 29/28 laipsniai.

Visureigių etalonu vadinamo naujausio „Toyota Land Cruiser“ duomenys yra kiek įspūdingesni, tačiau prošvaisa – netgi mažesnė nei aukščiau minėtuose prancūziškuose krosoveriuose. Šio visureigio pravažumą užtikrina 215 mm prošvaisa ir atitinkamai 31 bei 26 laipsnių užvažiavimo bei nuvažiavimo kampai.

Kaip veikia „Grip control“

Panašią elektroninę sistemą turi daugelis krosoverių ir net rimtų visureigių – „Toyota Land Cruiser“, „Land Rover Discovery“. Užsakant „Peugeot“ su „Grip control“ sistema, kartu komplektuojamos M+S padangos.

„Grip Control“ yra penki režimai, visus juos galima įjungti ar išjungti važiuojant – tai labai patogu vairuotojams. „Standard“ atlieka tas pačias funkcijas kaip ir daugelyje kitų krosoverių – jis skirtas standartinėms kelio sąlygoms, kuomet ratai slysta minimaliai. Režimas „ESP Off“ stabilumo ir „Grip Control“ funkcijas išjungia, leidžia savarankiškai palaikyti sukibimą iki 50 km/val. – šį greitį viršijus, automatiškai įjungiamas režimas „Standard“.

Režimas „Mud“ (Purvas) skirtas važiuoti minkšto grunto paviršiais, pažliugusiais miško keliais. Būtent jis Lietuvoje naudojamas dažniausiai. Šis režimas leidžia ratams prasisukti net ir esant nedideliam sukibimui, taip pašalinamas susikaupęs purvas ir atgaunamas sukibimas su kietu paviršiumi.

Režimas „Sand“ (Smėlis) minimalizuoja ratų prasisukimo riziką, nes buksuoti smėlyje beveik visada reiškia įklimpti.

Režimas „Snow“ (Sniegas) kiekvieno rato sukimąsi reguliuoja pagal tuometes sukibimo sąlygas: važiuodami sniegu ar ledu ratai turi minimaliai prasisukti, o kartais net menkiausias buksavimas lemtų įklimpimą.

Visi trys specifinėms dangoms pritaikyti važiavimo režimai veikia skirtingu greičiu: „Mud“ iki 80, „Sand“ – 120, o „Snow“ – 50 km/val. Viršijus nustatytą greitį sistema suvokia, jog iš sudėtingo kelio atkarpos buvo išvažiuota ir grąžinamas „Standard“ režimas.

Kartu su „Grip Control“ krosoveriuose įdiegiama ir kita sistema – „Hill Assist Descent Control“ (HADC). Ji leidžia vairuotojui neliesti pedalų leidžiantis stačiomis nuokalnėmis – sistema suvokia, kurį ratą kada geriau pristabdyti, o kada konkrečiam ratui perduoti daugiau sukimo momento. Nuolydžiui siekiant 5–8 proc., sistema palaiko 17 km/val. greitį, o viršijus 8 proc. – 3–17 km/val.

Tokios elektroninės sistemos į modernius krosoverius jau dabar diegiamos ne ką rečiau nei keturių varančių ratų pavara.

Mūsų išbandytoje vidutinio sudėtingumo trasoje dviejų varančiųjų ratų visiškai pakako. Galbūt ir „Grip control“ nebuvo išsigelbėjimo šiaudas, nes vairavome su protu. Tačiau, kaip sakoma, jei pats saugaisi, tai ir Dievas apsaugo. Taigi elektroninė pagalba kai kurais atvejais galėjo pataisyti smulkias vairuotojų klaidas.

Komentarai: 7

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

RESTA 2019

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie Gazas