2026-03-01 08:30

Alfa, Beta, Gama: fizikos milžinų pokštas, paaiškinęs pasaulio kilmę

Šios istorijos ašyje – Odesoje gimęs Georgijus Gamovas (1904–1968), ukrainiečių kilmės sovietų fizikas, kurio kelias į laisvę primena įtempto siužeto filmą. Mokslo „prankeris“, kaip dabar sakytų. Vakaruose jis geriau žinomas George'o Gamowo pavarde.
Georgijus Gamovas
Georgijus Gamovas / Wikipedia.org nuotr.

Dar gyvendamas SSRS, Georgijus su žmona Liubove 1932 m. du kartus bandė pabėgti iš „darbininkų rojaus“. Vieną sykį – kajaku per Juodąją jūrą į Turkiją. Jie irklavo 36 valandas, pasiėmę tik šiek tiek maisto ir... du litrus konjako. Nors audra juos išmetė atgal į Krymo krantą, pasieniečiai jų nesučiupo, tad viskas baigėsi laimingai. Kitą kartą pora mėgino pakartoti pabėgimą irkluodami iš Murmansko į Norvegiją, bet ir vėl nepavyko.

Tuo metu Danijos fizikas Nielsas Boras ir kiti Gamovo bičiuliai ne kartą kvietė jį mokslinėms komandiruotėms į Vakarų šalis, tačiau sovietų valdžia kaskart atsisakydavo leisti išvykti.

Galiausiai 1933 m. jam nusišypsojo neįtikėtina sėkmė – gavo leidimą su žmona, kuri taip pat buvo fizikė, vykti į konferenciją Belgijoje, iš kurios, žinoma, niekada nebegrįžo.

Wikipedia.org nuotr./1933 m. Solvay konferencijos Briuselyje dalyviai. Georgijus Gamovas stovi pačiame nuotraukos centre, ties sienos kampu.
Wikipedia.org nuotr./1933 m. Solvay konferencijos Briuselyje dalyviai. Georgijus Gamovas stovi pačiame nuotraukos centre, ties sienos kampu.

Padedamas legendinės Marie Curie jis įsikūrė Europoje, trumpai padirbėjo Curie institute Prancūzijoje ir Londono universitete, o 1934 m. persikraustė į Ameriką. Apsistojęs Amerikoje Gamovas ėmėsi purtyti visatos pamatus.

Wikipedia.org nuotr./Georgijus Gamovas
Wikipedia.org nuotr./Georgijus Gamovas

1948 m. balandžio 1 d. prestižiniame žurnale „Physical Review“ pasirodė straipsnis skambiu pavadinimu „The Origin of Chemical Elements“ (Cheminių elementų kilmė). Jį parengė Gamovas kartu su savo doktorantu Ralphu Alpheriu, kuris šia tema rašė disertaciją. Gamovas, būdamas nepataisomas pokštininkas, pastebėjo, kad jo studento pavardė skamba kaip Alfa (α), o jo paties – kaip Gama (γ). Kad išeitų tobula trejybė, jam mirtinai prisireikė „Betos“ (β).

Nieko nesakęs savo bičiuliui, garsiam fizikui Hansui Bethe, Gamovas tiesiog įrašė jį į autorių sąrašą tarp Alpherio ir savęs. Taip gimė garsusis „αβγ“ (Alpher-Bethe-Gamow) straipsnis. Data – balandžio 1-oji – buvo pasirinkta neatsitiktinai: Gamovas norėjo, kad viena svarbiausių XX a. kosmologijos teorijų pasaulį išvystų per Melo dieną.

Tačiau Ralphui Alpheriui, tikrajam teorijos autoriui, visa tai visai nepasirodė juokinga. Kadangi Bethe ir Gamovas jau buvo mokslo titanai, visuomenė visą garbę už „Alfa-Beta-Gama“ teoriją priskyrė jiems, o jaunasis doktorantas liko jų milžiniškų šešėlių paraštėse.

Wikipedia.org nuotr./Georgijaus Gamovo kapas Boulderyje, Kolorado valstijoje
Wikipedia.org nuotr./Georgijaus Gamovo kapas Boulderyje, Kolorado valstijoje

Kodėl tai svarbu? Gamovas ir Alpheris pirmieji iškėlė genialią idėją: iškart po Didžiojo sprogimo visata buvo tokia karšta ir tanki, kad ji veikė kaip milžiniškas branduolinis reaktorius. Per pirmąsias kelias minutes šioje „kosminėje virtuvėje“ iš paprasčiausių dalelių „išvirė“ pirmieji cheminiai elementai – vandenilis ir helis, iš kurių vėliau susiformavo visos žvaigždės, galaktikos ir galiausiai mes patys. Tad jų „αβγ“ teorija tiesiogiai paaiškino, iš kur atsirado medžiaga, iš kurios sudarytas visas pasaulis.

Daugiau šio autoriaus istorijų galite rasti čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą