Pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais Kovo 8-osios statusas vienaip ar kitaip keitėsi net keturis kartus: 1990, 1994, 1997 ir 2002 m.
Šiuos pokyčius lydėjo karštos diskusijos Seime: vieni aiškino, kad Kovo 8-oji yra komunistinė šventė ir jos minėti nereikia, kiti ją gynė, sakydami kad taip nėra ir kad net popiežius šią dieną sveikina moteris.
Ar vyrai pasigeria per Kovo 8-ąją? Ar tai socialistų šventė? Ar Kovo 8-oji sprendžia „sekso sulyginimo“ problemą? Ar pagal Seimo narių požiūrį į šią šventę galima nustatyti, kad jie domisi vyrais?
Karštose diskusijose, kurios kadaise dėl Kovo 8-osios įtraukimo į atmintinų dienų sąrašą virė Seime, skambėjo visi šie argumentai.
Diskutuodami dėl šios dienos reikšmės ir svarbos Seimo nariai kartais naudojo net labai spalvingas frazes. Štai kelios jų:
„Gerbiamieji vyrai arba nešiojantys vyriškas kelnes! Tie, kurie domisi moterimis, turėtų balsuoti už, tie, kurie domisi ne moterimis, o, sakykime, vyrais, turėtų balsuoti prieš. Aš kviečiu pasielgti pagal sąžinę. Galų gale sužinosime, kokia mūsų Seimo pakraipa.“
„Šitaip tokios šventės bijoti, kad kažkas kažkam atnešė raudoną rožę... Kas nori gerti, pasigeria ir per Velykas, ir per Kalėdas.“
„Aš esu žmogus, kuris moteris myli kasdien, o ne vieną pavasario dieną. Vienos dienos išskyrimas man sukelia didelį kompleksą. Aš siūlau moters dienomis skelbti visus metus.“
„Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dirbdamas Europos Sąjungoje girdi ne vieną kartą, kad yra kalbama apie sekso sulyginimo problemą, bet aš manau, kad nebūtina šitą problemą spręsti tokiu būdu.“
Citatų autorius rasite toliau tekste. Pervertėme tų laikų Seimo stenogramas ir kviečiame prisiminti, kaip ano meto politikai laužė ietis dėl Kovo 8-osios.
