Šios nedidelės kapinės plyti Naujosios Vilnios rajono Vilniuje rytuose, į pietus nuo Vilnelės. Rytų kapinių vardą jos gavo, nes yra prie Rytų gatvės.
Tiksliau šias kapines vis dėlto būtų vadinti Žvirblių kapinėmis – iki pat tarpukario vieta, kur yra kapinės, dar buvo ne Naujosios Vilnios dalis, o atskiras Žvirblių (Zwirble) kaimas.
Kapines išvysti galima 1924 m. žemėlapyje, kur pažymėtas kaimas.
Informacijos internete apie šias kapines nėra jokios – vienintelis šaltinis lietuvių kalba yra Vilniaus miesto kapinių sąrašas.
O ir jame tiesiog trumpai konstatuojamas faktas, kad tokios kapinės yra ir kad jos neveikiančios. Tai reiškia, kad čia žmonės daugiau nebelaidojami.
Ir pats niekada nebūčiau sužinojęs apie jas, jei nebūčiau išsikėlęs tikslo aplankyti visas Vilniaus teritorijoje esančias kapines (jų, beje, yra apie 50, visą žemėlapį rasti galima čia).
Tad vieną dieną tiesiog sėdau į automobilį ir išvykau pasivažinėti po Naująją Vilnią – vien joje ir jos apylinkėse yra 7 kapinės.
Rytų kapinės įsikūrusios net ir Naujosios Vilnios mastais nuošalioje vietoje, tarp privačių gyvenamųjų namų.
Keli jų – naujos statybos, tačiau gausu ir senų medinių namų su šiltnamiais ir daržais šalia. Atrodo, kad gyvenimas čia teka nauja vaga ir modernizacijos procesai šį kvartalą pasiekia lėtai.
Pačios kapinės iš karto akį patraukia sena medine tvora. Belankydamas Vilniaus kapines jų jau aplankiau daugiau negu pusę, tačiau tokios paprastos medinės tvoros dar nemačiau nė vienose kapinėse.
Netgi aplink senus namus Vilniuje tokias tvoras išvysi nedaug kur – ji atrodo kaip iš atokios kaimo sodybos.
Įėjimas į kapines – irgi mediniai varteliai.
Kitas akį patraukiantis dalykas – kryžiai. Kapų su antkapiais šiose kapinėse nedaug, užtat prie daugelio kapų stovi aukšti metaliniai kryžiai. Drauge jie sukuria Lietuvos kapinėms neįprastą įvaizdį.
Palaidoto žmogaus vardas dažnai iškaltas nedidelėje metalinėje plokštėje ant kryžiaus. Kai kurie vardai atrodo tiesiog užrašyti nenusiplaunančiu markeriu.
Seniausias kapas, kurį radau – 1912 m. Daugiausia palaidojimų iš tarpukario, vėliausias – 1965 m. Tad atrodo, kad šiose kapinėse nebelaidojama bent 50 metų.
Dar vienas neįprastas Lietuvai kapinių bruožas – neradau nė vieno lietuviško kapo. Ant visų kapų užrašai lenkiški.
Tiesa, žinant Naujosios Vilnios istoriją šis faktas daug mažiau stebina. Naujoji Vilnia plėstis pradėjo XIX a. antroje pusėje, pastačius geležinkelio stotį.
Vilniaus kraštas tada buvo didžiąja dalimi lenkiškas-baltarusiškas ir lietuvių čia gyveno labai mažai. Tik pavieniai lietuviški kapai pasitaiko ir kitose Naujosios Vilnios kapinėse.
Beje, ir pačiame Vilniuje ne tik senosiose, bet ir po II pasaulinio karo įkurtose kapinėse kapų su lietuviškais įrašais ant antkapių dažnai mažiau negu kapų su lenkiškais ar rusiškais įrašais.
Tai irgi nesunku paaiškinti. Tarpukariu Vilniuje lietuviai nesudarė nė dešimtadalio gyventojų, Vilniaus apylinkėse jų buvo dar mažiau. O nemažoje dalyje senų kapinių Vilniaus pakraštyje, plečiantis miestui patekusių į miesto teritoriją, palaidojimai siekia tuos laikus.
Dar 1959 m., tais metais vykdyto SSRS gyventojų surašymo duomenimis, lietuviai sudarė vos trečdalį (33,6 proc.) Vilniaus gyventojų. Tiek rusų, tiek lenkų buvo nežymiai mažiau – atitinkamai 29,5 ir 20 proc.
Tik 1989 m. lietuviai pirmąkart, kiek siekia duomenys, sudarė daugiau negu pusę Vilniaus gyventojų.
Rytų kapinės nėra vienintelės įdomios kapinės Naujojoje Vilnioje. Dar yra arčiau centro esančios didesnės kapinės, taip pat seniai nebeveikiančios, ganėtinai apleistos ir turinčios kiek paradoksalų Bevardžių kapinių vardą. Šios kapinės išsiskiria jose esančiais kryžiais iš geležinkelio bėgių.
Informacijos apie jas taip pat maža, bet žinomos jos kiek labiau – pavyzdžiui, buvo įtrauktos į „Neakivaizdinio Vilniaus“ Naujosios Vilnios maršrutą.
Yra ir vienos labai apleistos kapinės – Grigaičių kapinės. Iš tolo net neatrodo, kad tai kapinės – atrodo tiesiog kaip miškelis tarp namų. Tik įžengus matyti, kad tame miškelyje šen bei ten išsimėtę kapai. Dalis įrašų ant jų nebeįskaitomi, bet keliolika vardų įskaityti vis dar galima.
Internete galima rasti senų rajono gyventojų pasakojimų, kad čia XX a. pradžioje buvo laidojami Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės pacientai, o vėliau, tarpukariu pastatui atitekus Lenkijos kariuomenei, čia laidoti kareiviai.
Tad „važiuoti lankyti kapines Naujojoje Vilnioje“ gal ir skamba kaip labai keista idėja, ką veikti laisvadienį, bet jei domitės istorijoje ir norite apsilankyti Vilniaus vietose, kur beveik garantuotai dar nebuvote, ši idėja gali būti labai gera.
