Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuviai 1924 m. ruošėsi versti radijo stulpus: manė, kad pritraukia lietų

Prieš 100 metų į Lietuvą atėjus radijui, nauja technologija ne visiems visuomenės nariams kėlė pasitikėjimą. Dalis Biržų gyventojų užsimojo griauti radijo stočių stulpus, manydami, kad šie... prišaukia lietų.
Pirmoji Lietuvos radijo stotis
Pirmoji Lietuvos radijo stotis Kaune, transliavusi nuolatinę programą. Radijui atėjus į Lietuvą, ne visi buvo patenkinti / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Tai atskleidžia trumpas 1924 m. laikraščio „Lietuvos žinios“ straipsnis, kuris vadinosi „Vers radio?“. Žemiau pateikiame pilną jo tekstą (kalba netaisyta).

„Dėl nepaliaujamo lietaus tamsūs gaivalai visą bėdą verčia radio, kurį būk pritraukiantis ne tik balsą, bet ir lietų. Bobos ir vyrai rimtai ruošiasi visus stulpus griauti. Sako – Latvijoj jau valdžia uždraudusi radio, greitu laiku ir pas mus bus toks įsakymas. Kam naudinga tokia agitacija – sunku suprasti“.

Straipsnis trumpas, jame plačiau apie tai, kodėl dalis biržiečių nutarė, kad radijas yra kaltas dėl lietaus, nekalbama.

epaveldas.lt nuotr./1924 m. „Lietuvos žinių“ straipsnis
epaveldas.lt nuotr./1924 m. „Lietuvos žinių“ straipsnis

Tačiau ir iš tokio straipsnio akivaizdu, kad dalis visuomenės, kaip ir dabar, naujas technologijas kaltino dėl kone visų pasaulio problemų. Ir kad nepagrįsti gandai sklido lengvai. Ir kad straipsnio autoriaus toks biržiečių požiūris anaiptol nežavėjo.

Kokius konkrečiai stulpus ruošėsi versti biržiečiai, pasakyti sunku. Informacijos, kad tuomet aplink Biržus kur nors jau būtų buvusi radijo stotis, internete rasti nepavyko.

Pirmoji radijo stotis Lietuvoje buvo įrengta 1910 m. Kaune, Kauno tvirtovėje: tiesa, nei kalbos, nei muzikos transliuoti ji negalėjo. 1919 m. ši stotis atiteko Lietuvos kariuomenei. 1926 m. pastačius naują stotį ji pradėjo transliuoti nuolatinę programą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirmoji Lietuvos radijo stotis Kaune, transliavusi nuolatinę programą
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirmoji Lietuvos radijo stotis Kaune, transliavusi nuolatinę programą

Gali būti, kad sakydamas „radio stulpai“, omenyje autorius turėjo radijo imtuvus. Šiek tiek vėliau 1927 m. „Lietuvos žinios“ aprašė dar vieną panašų atvejį. Straipsnyje kalbėta apie Panevėžio apylinkių žmones. Šie dėl stipraus lietaus kaltino radijo imtuvus.

„Nausodis kaime lijo smarkus lietus cikloninio pobūdžio. Daugelio ūkininkų rugius suplojo ir sumaišė su purvu. Tas pats lietus Panevėžyje pridarė nuostolių: perkūnas trenkė į elektros vielas. Žmonės apie Panevėžį kalba, jog tai, girdi, radio priimtuvai kalti. Pirmiau, girdi, jokių „ciklopų“ nebuvo. Kaikuriose vietose žadama radio priimtuvus naikinti. Vertėtų ūkininkams per laikraščius išaiškinti, kad radio priimtuvai čia nekalti“, - rašė „Lietuvos žinios“.

Čia pat prie straipsnio yra ir redakcijos prierašas: „Tie, kurie laikraščius skaito, žino, kurie neskaito, kaip jiems per laikraščius išaiškinsi“.

epaveldas.lt nuotr. /1927 m. liepos 12 d. „Lietuvos žinių“ straipsnis
epaveldas.lt nuotr. /1927 m. liepos 12 d. „Lietuvos žinių“ straipsnis

Tikėtina, kad tokių atvejų buvo ir daugiau. Matyti, kad norinčių ant naujų technologijų versti kaltę dėl įvairiausių dalykų buvo visada. Ar tai bebūtų 5G, ar radijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais