15min domėjosi, nuo kokių ligų ir kitų priežasčių 2023 m. mirė daugiausia lietuvių. Rėmėmės Higienos instituto sukurta interaktyvia mirties priežasčių Lietuvoje švieslente.
Nagrinėti mirtingumą galima tiek imant visas mirties priežastis atskirai, tiek apjungiant mirties priežastis į didesnes grupes (pvz., kraujotakos sistemos ligos ar kvėpavimo takų ligos).
Todėl ne tik išskyrėme dažniausių mirties priežasčių penkioliktuką imant mirties priežastis atskirai, bet ir apžvelgėme dažniausias mirties priežasčių grupes jas imant kartu.
Be to, palyginome, kiek žmonių nuo tų pačių priežasčių mirė 2013 m. – dešimčia metų anksčiau.
Žvelgiant bendriau, 2023 m. šalyje vyravo keturios pagrindinės mirties priežastys – kartu jos sudarė 84,4 proc. visų mirties priežasčių. Tai kraujotakos sistemos ligos (52,1 proc.), piktybiniai navikai (21 proc.), išorinės mirties priežastys (6,1 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,2 proc.).
Net trečdalis mirusiųjų – nuo tos pačios ligos
Dažniausia lietuvių mirties priežastis 2023 m. buvo lėtinė išeminė širdies liga, dar vadinama koronarine širdies liga. Nuo jos mirė 9889 lietuviai. Mirusieji nuo šios ligos 2023 m. sudarė net 26,7 proc. visų mirusiųjų. Antrą pagal dažnumą mirties priežastį ši liga aplenkė maždaug šešis kartus.
Antra pagal dažnumą mirties priežastis 2023 m. buvo smegenų infarktas, kasdienėje kalboje dažnai vadinamas insultu. Nuo jo Lietuvoje mirė 1608 žmonės.
Trečia pagal dažnumą mirties priežastis 2023 m. buvo hipertenzinė širdies liga. Nuo jos mirė 1494 Lietuvos gyventojų, tai sudarė 2,15 proc. visų mirusiųjų. Tai lėtinė būklė, kurią sukelia nuolatinis padidėjęs kraujo spaudimas.
Ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis 2023 m. buvo broncho ir plaučio piktybinis navikas, dažniausiai žinomas kaip plaučių vėžys. Nuo jo tąmet mirė 1075 Lietuvos gyventojai. Tai sudarė 3,30 proc. mirusiųjų.
Penkta pagal dažnumą mirties priežastis 2023 m. buvo ūminis miokardo infarktas, dažnai vadinamas tiesiog infarktu. Nuo jo mirė 952 Lietuvos gyventojai.
