Aukų nebuvo. Sprogimas įvyko prieš vidurnaktį, kai patalpose nebebuvo žmonių. Vis dėlto sprogimas buvo pakankamai galingas, kad pastatas būtų rimtai apgadintas. Dužo ir aplinkinių namų langai.
Po 1993 m. įvykdyto „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio nužudymo, už kurio organizavimą Borisas Dekanidzė buvo nuteistas mirties bausme, tai buvo ryškiausias išpuolis prieš žiniasklaidą tuometinėje Lietuvoje. Sprogdinimas sukėlė didžiulį atgarsį visuomenėje, buvo paskelbtas 1995 m. metų įvykiu.
Vis dėlto, skirtingai negu V.Lingio nužudymo atveju, sprogdinimo vykdytojai bei užsakovai taip niekada ir nebuvo išaiškinti, o byla galiausiai nutraukta dėl senaties.
Portalas 15min kviečia prisiminti įvykius prieš 30 metų: kas vyko sprogimo dieną, kokios buvo reakcijos po sprogimo. Rengdami šį straipsnį rėmėmės tuomet didžiausių Lietuvos laikraščių „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ 1995 m. straipsniais, tuometiniu LTV reportažu, kita viešuose internetiniuose šaltiniuose prieinama informacija.
Griuvo sienos, dužo langai
Sprogimas įvyko „Lietuvos ryto“ redakcijos priestate apie 23 val. 40 min. Jo metu sugriuvo išorinė priestato siena, pajudėjo gelžbetonio perdengimo plokštės.
Išdužo greta stovėjusio tuometinio Vilniaus banko (vėliau SEB bankas, dabar tame pastate įsikūrusi Indijos ambasada Lietuvoje) langų stiklai.
Dužo ir kitų aplinkinių namų stiklai, vitrinos, buvo išverstos durų staktos, įtrūko kai kurių pastatų Totorių ir Vilniaus gatvėse sienos.
Apie 23 val. 30 min., likus maždaug dešimčiai minučių iki sprogimo, iš „Lietuvos ryto“ pastato adresu Gedimino pr. 12a išėjo jame apdailos darbus atlikę statybininkai. Apsaugos darbuotojas užrakino lauko duris ir išėjo apžiūrėti patalpų.
