Pietų Korėja ilgą laiką skaičiuodama amžių taikė tradicinę „korėjietiško amžiaus“ sistemą, kuri ne korėjiečiams dažnai skamba labai keistai. Jie į žmogaus gyvenimo amžių įskaičiuodavo ir... laiką gimdoje.
Praktikoje tai reiškė, kad kiekvienas korėjietis gimimo dieną jau buvo laikomas vienerių metų amžiaus žmogumi.
Ir tai ne vienintelė „korėjietiško amžiaus“ sistemos keistenybė. Didžiojoje dalyje pasaulio įprasta, kad žmogus vieneriais metais pasensta per savo gimtadienį. Bet Pietų Korėjoje buvo kitaip.
Pagal tradicinę Pietų Korėjos laiko skaičiavimo sistemą kiekvienas korėjietis metais pasendavo sausio 1 d., nesvarbu, kad jis gimė.
Kitaip tariant, kūdikis, gimęs gruodžio 31 d., savo gimimo dieną pagal „korėjietiško amžiaus“ sistemą buvo laikomas vienerių metų amžiaus žmogumi, o jau kitą dieną, pagal tą pačią sistemą, jam sueidavo dveji metai.
Nesvarbu, kad pagal tarptautinę sistemą – paremtą biologija – jo amžius vis dar būdavo vos dvi dienos.
Ir netgi čia keistenybės dar nesibaigė. Pietų Korėjoje egzistavo dar viena atskira žmogaus amžiaus skaičiavimo sistema, pagal kurią buvo apskaičiuojama, kada korėjiečiai yra šaukiami į karinę tarnybą, gali legaliai vartoti alkoholį ar rūkyti.
Pagal šią antrąją sistemą, kiekvienas korėjietis gimęs yra 0 metų amžiaus (panašiai kaip ir Vakarų pasaulyje), bet vieneri metai jam sueina sausio 1 d. (skirtingai negu Vakarų pasaulyje).
Visa tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 2023 m. birželio 1 d. žmogui, kuris gimė 2003 m. birželio 2 d., buvo 19 metų pagal tarptautinę amžiaus skaičiavimo sistemą, 20 metų pagal sistemą, kuria remiantis Pietų Korėjoje buvo apskaičiuojama, ar jis gali vartoti alkoholį, ir 21 metai pagal sistemą, kuria remiantis Pietų Korėjoje buvo apskaičiuojama, kiek jam metų.
Skamba sudėtingai? Taip ir yra. Ypač korėjiečiams, išvykusiems į užsienį ir turintiems vargti atsakant į, rodos, tokį aiškų klausimą „Kiek tau metų?“.
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas, 2022 m. kandidatuodamas į prezidentus, žadėjo atsisakyti senosios sistemos ir pereiti prie įprastos visame pasaulyje.
Jis tvirtino, kad dėl tradicinių amžiaus skaičiavimo metodų atsirado „nereikalingų socialinių ir ekonominių išlaidų“.
Pavyzdžiui, kildavo ginčų dėl draudimo išmokų ar teisės į valstybės paramos programas nustatymo.
Yoon Suk Yeolą išrinkus prezidentu, 2022 m. gruodį Pietų Korėjos parlamentas nubalsavo už tai, kad šalis nuo 2023 m. birželio 29 d. daugelyje sryčių atsisakytų tradicinės amžiaus apskaičiavimo sistemos ir pereitų prie sistemos, įprastos visame pasaulyje.
2022 m. sausį Pietų Korėjoje atlikta sociologinė apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai Pietų Korėjos gyventojų pritarė pokyčiams.
Tiesa, kai kuriose srityse liko galioti senieji metodai. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje legalaus alkoholio įsigijimo atskaitos taškas dabar yra 19 metų. Tačiau ne 19-asis žmogaus gimtadienis, o metų, kuomet žmogui sueina 19 metų, sausio 1-oji diena.
Anksčiau tradicinius amžiaus skaičiavimo metodus taikė ir kitos Rytų Azijos šalys, tačiau dauguma jų to atsisakė.
Japonija tarptautinį standartą priėmė 1950 m., o Šiaurės Korėja šiuo pavyzdžiu pasekė devintajame dešimtmetyje.
