Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 29d. 21:03

Aštuonių mėnesių augintinio netekę jonaviečiai: pas kitus gydytojus šunelį atvežėme jau merdintį

Jorkšyro terjeras Hyro
Asmeninio archyvo nuotr. / Jorkšyro terjeras Hero

Jonaviškė, netekusi savo Jorkšyro terjerų veislės šunelio Hero, įtaria, kad jam buvo nustatyta ne ta liga, todėl gyvūnas neišgyveno. Jonavoje gyvenančią Jolantą Vilpišauskienę stebina ir veterinarijos gydytojų bendravimas. Moteris pasigedo žmogiškesnio požiūrio ir nuoširdaus atsiprašymo. Tuo metu Jonavos veterinarijos centro „VetPet“ atstovai sako, jog išvadas, kodėl šuo nugaišo, turėtų daryti ne savininkai, o ekspertai.

Prasidėjo nuo paprasto negalavimo

Pasak J.Vilpišauskienės, šuo blogai pasijuto rugpjūčio 3 dieną, o rugpjūčio 6-ąją nugaišo.

„Grįžau namo ir pamačiau, kad šiek tiek nugraužti tapetai, o šuns savijauta – ne tokia. Gal tie tapetai ir niekuo dėti, aš nežinau. Tik spėju“, – sakė Hero šeimininkė.

Jų augintinis, teigė ponia Jolanta, visad buvo sveikas ir stiprus. „Maistą jam pirkdavome tik iš „VetPet“, jis buvo prižiūrėtas, skiepytas. Tai buvo labiau naminis šuo, į lauką išeidavome kartą du per savaitę“, – kalbėjo J.Vilpišauskienė.

Šeimininkė paskambino į Jonavos veterinarijos centrą, mat augintinis du kartus viduriavo ir vieną kartą vėmė, tačiau nebuvo vangus ir žaidė.

„Man pasakė, kad stebėtume, – iš karto nebūtina vesti. Bet buvo neramu. Todėl kitą dieną, šeštadienį, apsilankėme „VetPet“, – kalbėjo pašnekovė.

Asmeninio archyvo nuotr. /Jorkšyro terjeras Hero
Asmeninio archyvo nuotr. /Jorkšyro terjeras Hero

Buvo atlikti tyrimai

Veterinarijos centre Hero buvo atlikti tyrimai: kraujas, rentgenas. Nukrypimai nuo normos, kaip sakė J.Vilpišauskienei, buvo labai nežymūs.

„Suleido nuo žarnyno vaistų, jis buvo guvus. Dar liepė ateiti sekmadienį. Nustebau, kad vėl pakartojo rentgeną. Gydytoja man ekrane parodė, kad žarnyne yra burbuliukų, bet mažiau. Kad jam pučia pilvą, aš ir pati jaučiau. Matai juk, kai šuniui kažkas negerai“, – kalbėjo jonavietė.

Tačiau jokių rimtų sveikatos sutrikimų nebuvo. Vis dėlto veterinarijos gydytoja nutarė skirti antibiotikus.

Pirmadienį šeimininkė gyvūną vėl nuvedė į veterinarijos centrą ir čia paliko visai dienai.

„Nes tiems mažiukams šuniukams yra labai blogai, kai viduriuoja ar išvemia: krenta gliukozė, neturi energijos. Aš visada rūpestingai į tai žiūriu.

Kai kartu su draugu vakare atėjome pasiimti šuns, mums pasakė, kad duomenys yra neblogi. Tačiau man nepatiko, kad jis suviduriavo krauju, būdamas veterinarijos centre“, – kalbėjo moteris.

Šuns būklė blogėjo

Nors gyvūnui veterinarijos centre, pasak J.Vilpišauskienės, buvo suduoti vaistai nuo skausmo, kad jis galėtų ramiai išsimiegoti iki ryto, namuose šuo ėmė aimanuoti.

„Budėjau prie jo visą naktį. Buvo baisu, kas su juo darėsi. Dar paryčiui suviduriavo ir atpylė. Verkiau, budėjau ir nežinojau, ką daryti“, – sakė Hero šeimininkė.

Toliau dėl šuns gydymo bendraujant su „VetPet“, J.Vilpišauskienės teigimu, gydytoja jam įtarė Parvo virusą. „Nors šito tyrimo nebuvo daryta, tą aš sužinojau jau vėliau, Kauno klinikoje.

Tada Jonavos gydytoja man sako: mes pakeičiam antibiotikus į stipriausius, mes pakeičiame dar kažką. Tada ėmiau domėtis, koks tai virusas, kad tas virusas yra šunų giltinė, kuri Jonavoje paplitusi“, – sakė J.Vilpišauskienė.

Jonavos veterinarijos gydytojai šeimininkės klausė, ar ji neprieštaraujanti, kad šuniui būtų kišamas zondas, nes, anot jų, didelė tikimybė, kad jis išgyvens.

„Sakau: jūs darykit, ką reikia. Tik svarbu, kad šuo būtų gyvas. Ir kai atėjau vakare, pamačiau, kad visai negerai. Per dvi dienas taip šuo pasikeitė“, – sakė jonavietė.

Asmeninio archyvo nuotr. /J. Vilpišauskienė su Hero
Asmeninio archyvo nuotr. /J. Vilpišauskienė su Hero

Augintinį išvežė į Kauną

Nors ir buvo vakaras, ponia Jolanta susiskambino su Kaune esančia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos L.Kriaučialiūno smulkiųjų gyvūnų klinika.

Prieš išvažiuodama į Kauno gyvūnų kliniką, J.Vilpišauskienė sako gydytojos paklaususi, ar Hero tikrai Parvo virusas: „Ji pasakė, kad taip. Išvežėme šunį kaukiantį, mirštantį.“

„Kai atvežiau dokumentus, ta kaunietė gydytoja pradėjo mėtyti juos. Ji sakė: aš tokio bardako dokumentuose nemačiau. Kur tie tyrimai, kur anie tyrimai? Mes pradėjome kartu ieškoti, ir ji nežinojo, ką su gyvūnėliu daryti. Jis buvo atvežtas jau agonijoje.

Gydytojai nieko padaryti nebegalėjo – Hero mirė. Tačiau mes nekaltiname šios įstaigos medikų, mes suprantame, kad jie niekuo padėti negalėjo“, – kalbėjo moteris.

Tiesa, kalbant apie virusą, kauniečiai veterinarai šiuos įtarimus atmetė. Jų išvadose teigiama, kad šuo buvo atvežtas jau kritinės būklės.

Skrodimo nutarė nedaryti

Nors J.Vilpišauskienė vėliau, kai Hero jau buvo palaidotas, svarstė apie galimybę daryti skrodimą ir prašyti nepriklausomų ekspertų nuomonės, tačiau šios minties atsisakė.

„Nutarėme, kad neverta. Nenoriu jo iškasti, ir taip jau daug išgyvenome“, – teigė J.Vilpišauskienė.

Moteris mano, kad Jonavos veterinarijos centre buvo nustatyta netiksli diagnozė, ir tai galėjo būti tokios baigties pasekmė.

„Mes esame kalbėję su moterimi, kuri dėl to, jog šuo liko neįgalus, kreipėsi net į advokatą. Girdėjome ir daugiau įvairių istorijų apie šią įstaigą, skaitėme nemažai komentarų, kaip čia nėra tiksliai nustatomos ligos“, – sakė ji.

Savo kaltės neįžvelgia

15min kreipėsi į Jonavos veterinarijos centrą „VetPet“ ir pateikė klausimus:

  • Pasak šuns šeimininkų, dėl augintinio savijautos jie kreipėsi savaitgalį. Kaip spėjo patys, galbūt šuo galėjo „užgraužti“ tapetų, mat rado juos namuose nugraužtus. Šuo viduriavo ir vėmė, ir einant laikui savijauta negerėjo, o prastėjo. Gydytojo teigimu, šuneliui virusas, tačiau nuvežus į kitą veterinarijos gydyklą Kaune ši diagnozė, anot šeimininkų, buvo paneigta, be to, cituojat šeimininkus, Jonavoje jam nebuvo padaryti visi reikiami tyrimai. Ar iš tiesų į Jūsų kliniką savaitgalį kreipėsi jonaviečiai su augintiniu ir kokia buvo jo sveikatos būklė?
  • Kas klinikoje buvo padaryta, t. y. kokie tyrimai, koks gydymas?
  • Kokia diagnozė nustatyta?
  • Ar tiesa, kad augintiniui galėjo būti virusas (kaip sakė patys šeimininkai, šis virusas vadinamas šunų maru, ir dauguma gyvūnų, juo užsikrėtę, tiesiog neišgyvena)? Jei virusas, ar jis buvo patvirtintas tyrimais?
  • Ar tiesa, kad po kelių vizitų šuo atiduotas šeimininkams (cituoju) agonijoje? T. y. labai prastos būklės, vemiantis, viduriuojantis ir kaukiantis?

Pateikiame Jonavos veterinarijos centro „VetPet“ direktorės Viktorijos Lokianskienės komentarą (kalba netaisyta ir tekstas netrumpintas).

„Savininkė kreipėsi į kliniką dėl 9 mėn. amžiaus šuns (Jorkšyro terjeras) vėmimo, viduriavimo, neėdimo, šuo buvo vangus. Mūsų klinikoje buvo atliktas pilnas kraujo biocheminis ir morfologinis kraujo tyrimai, pilvo srities rentgeninis tyrimas su tikslu atmesti svetimkūnį bei kitas žarnyno/organų patologijas. Tuo metu tyrimai pokyčių nerodė, tad buvo įtariamas gastroenteritas, paskirtas simptominis gydymas.

Kitą dieną paciento sveikata buvo geresnė, nevėmė, neviduriavo, pats lakė vandenį, buvo pakankamai aktyvus. Tą dieną kartoti ar atlikti kitus tyrimus indikacijų nebuvo. Kitą dieną šuniuko būklė vėl pablogėjo. Prasidėjo stiprus viduriavimas, o vėliau ir viduriavimas su krauju (buvo aiškiai jaučiamas specifinis parvo virusui būdingas išmatų kvapas).

Atliktas pilvo srities ultragarsinis tyrimas – rasta žarnyno pneumatozė, kas rodo galimą žarnyno nekrozę dėl stipraus enterito. Žarnyno nekrozė yra būdingas parvoenterito simptomas.

Pakartotinai buvo atliktas kraujo morfologinis tyrimas. Tyrimo rezultatai šį kartą parodė stipriai išreikštą leukopeniją (leukocitų sumažėjimas), kuri taip pat būdinga virusiniams susirgimams.

Dėl matomos simptomatikos ir kraujo tyrimų rezultatų gyvūnui buvo diagnozuotas parvovirusinis enteritas. Net ir taikant intensyvų gydymą klinikoje, paciento būklė dienos eigoje negerėjo, o vakare gyvūnui buvo reikalinga priežiūra ir tęstinis gydymas, tad savininkai nuvežė gyvūną į kitą naktimis dirbančią kliniką.

Jonavos veterinarijos centro „VetPet“ atsiųstas aiškinamasis raštas
Jonavos veterinarijos centro „VetPet“ atsiųstas aiškinamasis raštas

Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog šiuo metu Jonavoje stebime Parvo viruso protrūkį. Parvo viruso diagnostika susideda iš kraujo morfologinio tyrimo bei iš parvo virusui būdingų klinikinių simptomų įvertinimo, kurie šiuo atveju buvo stipriai išreikšti (letargija, dehidratacija, skausmingas pilvas, hemoraginis enteritas, specifinis parvo virusui būdingas išmatų kvapas), atmetus kitas galimas sunkaus viduriavimo priežastis (tai buvo atlikta atliekant pilnus kraujo, rentgeno bei ultragarso tyrimus).

Greitieji testai, skirti parvo virusams diagnozuoti, neįeina į standartinių tyrimų protokolą (naudojami pasirinktinai, vertinant kiekvieną situaciją atskirai), nes pagal mokslinius tyrimus, greitųjų testų, skirtų Parvo viruso diagnostikai, patikimumas nėra didelis (remiantis skirtingais atliktais moksliniais tyrimais 50–100% patikimumas), t. y. pasitaiko klaidingai neigiami rezultatai.

Taigi, jei atlikus testą rezultatas yra neigiamas, jis gali būti klaidingai neigiamas ir diagnozės nustatymas vistiek remiasi klinikiniais bei kraujo tyrimais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Taip pat, esant abejonėms ar nesant išreikštiems klinikiniams simptomams, yra galimybė daryti PGR testą, kuris yra ženkliai patikimesnis, šį testą galima siųsti į užsienio laboratorijas, tačiau jo patikimumas, remiantis įvairiais moksliniais tyrimais, siekia 80–100%. Taigi, vieno patikimo testo šiam susirgimui diagnozuoti nėra.

Parvovirusinis enteritas yra užkrečiama virusinė liga. Yra nustatomi keli genetiniai parvo viruso variantai. Parvo viruso tipas CPV – C2 plinta taip pat ir tarp suaugusių ir pilnai vakcinuotų šunų. Šiuo viruso tipu užsikrėtę šunys serga žymiai sunkiau. Nors ir taikant intensyvų gydymą, pacientų mirtingumas pagal bendrą statistiką siekia 20% (mažų veislių šunų mirtingumas yra didesnis), negydomų jaunų šunų mirtingumas siekia apie 90%. Dėl to parvovirusinis enteritas turi dar tokius pavadinimus kaip „negailestinga liga“, greitas žudikas“ ir pan.

Parvo viruso išgyvenamumas priklauso ne tik nuo paskirto gydymo, bet labiausiai įtakos turi gyvūno imuninė sistema. Šiam virusui nėra specifinio gydymo, taikomas simptominis gydymas, kuris ir buvo taikytas pacientui (infuzijos nuo dehidratacijos, antiemetiniai vaistai, viduriavimą stabdantys vaistai, antibiotikai nuo antrinės infekcijos, antispazminiai vaistai, analgetikai ir kt). Apsinuodijimo/gastroenterito atveju gydymas taip pat yra simptominis, tad gydymo esmė kardinaliai nesikeičia. Taip pat apsinuodijimo atvejais neturėtų būti leukopenijos.

Dėl vėmimo ir viduriavimo vystosi hipoalbuminemija, gali pasireikšti hipoglikemija dėl išsekimo ir galimo sepsio. Virusas gali pereiti į širdies raumenį ir sukelti širdies raumens pažeidimus.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog maro viruso diagnozė mūsų klinikoje nebuvo nustatinėjama ir apie tai kalbos su savininke nebuvo. Tai yra visiškai kitas virusinis susirgimas su kitokiais klinikiniais simptomais.

Jonavos veterinarijos centro „VetPet“ atsiųstas aiškinamasis raštas
Jonavos veterinarijos centro „VetPet“ atsiųstas aiškinamasis raštas

Apgailestaujame dėl gyvūno netekties ir suprantame savininkų skausmą, tačiau gydytojų darbą (gydymą) gali vertinti tik nepriklausoma ekspertizė, o ne gyvūno savininkas.

Kol kas nesame gavę iš savininkės nepriklausomo skrodimo išvadų dokumentų, taip pat negavome jokių dokumentų (su argumentais ir faktais) iš savininkės, kurie pagrįstų savininkės teiginius dėl neteisingos diagnostikos ar gydymo eigos.“

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

00:10
17:55
07:10
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką