Panašu, kad panašių padėkų ilgainiui tik daugės, nes gražiausiomis gyvenimo progomis prisiminti namų stokojančius gyvūnus tampa madinga.
Svečiai maloniai nustebino
„Myliu gyvūnus ir žinau, kad jie patys negali savimi pasirūpinti, tai galim padaryti tik mes“, – sako vasaros pabaigoje su išrinktuoju Roku vestuves atšventusi Karolina Grikštienė. Vestuvių dieną vietoje gėlių pora svečių prašė atvežti maisto beglobiams gyvūnams.
K.Grikštienė pasakoja jau seniai žinojusi, kad per savo šventę pasielgs būtent taip: „Kažkada seniai skaičiau, kad žmonės vietoje gėlių prašo loterijos bilietukų, tada ir pagalvojau: kodėl gi nepaprašius maisto ir nepadėjus beglobiams.“
Nors pačios sprendimas buvo tvirtas, artimieji, netgi antroji pusė, iš pradžių į tokią užgaidą žiūrėjo skeptiškai. Baimintasi, kad svečiams bus nepatogu važiuojant švęsti į sodybą vežti ir maišus gyvūno maisto, tačiau, kaip sako K.Grikštienė, į vestuves susirinkę artimieji maloniai nustebino: „Vestuvių dieną buvau dvigubai laimingesnė, matydama, kad žmonės nėra abejingi ir prisidėjo. Svečiai ne tik atnešė didžiausius maišus maisto, bet dar ir paaukojo pinigų. Labai džiaugiuosi savo sprendimu.“
Prisijungia ir įmonės
„Tai nuostabi, graži mada“, – paklausta apie naują tradiciją džiaugsmingai sako „Tautmilės prieglaudėlės“ šeimininkė Tautmilė Stanevičiūtė. Ji pastebi, kad tokių malonių dovanų pradėjo sulaukti maždaug prieš dvejus metus.
Pasak jos, savo švenčių proga nepamirštančių ir likimo nuskriaustų gyvūnų tik daugėja, tačiau dėl to, jos tikinimu, jie nebanalėja ir nėra mažiau vertingi. Esą vis dažniau namų šilumos stokojančius keturkojus prisimena ne tik gimtadienius ar vestuves švenčiantys žmonės, bet ir įvairios organizacijos, dažnai pobūvyje pastatančios gyvūnams skirtų aukų dėžutę.
„Būna, kad žmonės padaro pavedimą ar įteikia vokelį, o mes pasakom, ką už tai pirksime. Dažnai būna maistas. Kiekvienas gyvūno ar įrenginio mecenavimas – tai žingsnelis į priekį mums“, – bet kokia parama džiaugiasi T.Stanevičiūtė.
Ji puikiai prisimena ir pirmuosius savo švente su nuskriaustais gyvūnais pasidalijusius žmones. „Prieš penkerius metus atsirado Edita su Ugniumi. Per Ugniaus gimtadienį buvo proga padaryti ką nors reikšmingo. Dabar jie finansuoja mūsų naujos prieglaudos statybas. Atėjo ir taip susidraugavom. Jie iš mūsų turi paėmę tris šunis ir vieną katę. Vienam šuniui suteikė galimybę daryti širdies operaciją“, – apie viešumo vengiančius geradarius kalba T.Stanevičiūtė.
Idėją perima vieni iš kitų
Kauno „Lesėje“ dažniausiai prieglobstį randa seni ir traumuoti gyvūnai. Šios prieglaudos vadovė Eglė Baležentienė prisipažįsta, kad pirmą kartą – maždaug prieš metus – sulaukus vestuvininkų su dovanomis, buvo maloniai nustebusi.
Dabar tokių likimo nuskriaustiems keturkojams neabejingų vestuvininkų atvyksta vis daugiau. „Negaliu sakyti, kad tokių atvejų daug. Nuo vasaros taip mums paaukojo gal kokios penkios poros. Įvertinkime, kad gal ir į kitas prieglaudas nuveža, bet tai ateina į madą“, – patvirtina dvylika metų prieglaudoje dirbanti moteris.
Vadovė sako pasikalbanti su kai kuriomis paramą atvežančiomis poromis ir girdinti, kad jauni žmonės šią idėją vertina labai palankiai ir daug kas taip pat norėtų pasielgti ir per savo šventę.
