Padėti nuo užkrato gali dezinfekatoriai
Vis dar nelabai šeimininkams žinomas korona virusas nėra pavojingas žmonėms, o katėms dažniausiai nepadaro didelės žalos. Tačiau juo užsikrėsti augintiniui yra gan paprasta – virusas perduodamas per išmatas. Greičiausiai užsikrečia maži kačiukai ir katės, gyvenančios ne po vieną.
„Katės užsikrečia netyčia prarijus virusą po kontakto su užsikrėtusių kačių išmatomis, kraiko dėžutėmis ar žeme, kurią kitos katės naudojo tuštinimuisi. Lauke virusas gali išgyventi kelias valandas, daugiausia kelias dienas, tačiau viduje, išdžiuvusiame kraike jis gali išgyventi iki 7 savaičių. Jis lengvai nužudomas daugumos dezinfekatorių“, – pasakojo D.Kačenovskytė.
Kad katė serga, galima ir nepastebėti, mat šis virusas gali nepasireikšti visai. Tačiau jei pasireiškia, simptomai būna taip pat nesudėtingi – katė kartais vemia ar viduriuoja. Nustatyti, ar katė turi korona virusą – labai sunku. Nors ir yra keli testai, tačiau jie netikslūs ir dažnai gali klysti. Vis dėlto, jei testas daromas laboratorijose, yra tikslesnis ir gali parodyti, kiek katė turi korona viruso antikūnių organizme.
Bijoti reikėtų tik mutacijos
Nors pats korona virusas nėra pavojingas, tačiau jis gali mutuoti į kačių infekcinį peritonitą, sutrumpintai – FIP. Mutavus virusui, augintiniui padėti jau nebebus įmanoma – jis išgyvens nuo kelių dienų, iki kelių mėnesių.
„FIP yra dvi formos: sausa ir šlapia. Šlapia forma linkusi progresuoti greičiau ir yra labiau pastebima. Ji pasireiškia karščiavimu, apetito nebuvimu, svorio kritimu, pilvo apimties didėjimu, viduriavimu, sunkiu kvėpavimu, apatija. Sergant sausos formos peritonitu, pilvo apimtis labai nedidėja, tačiau gali pakilti temperatūra, prasidėti gelta, viduriavimas, vėliau gali sutrikti rega, prasidėti neurologiniai sutrikimai“, – pasakojo veterinarė D. Kačenovskytė.
Kaip ir korona virusui, taip ir FIP nėra tikslaus testo – kačių infekcinio peritonito diagnozė nustatoma kartu atsižvelgiant į simptomus ir anamnezę. Ar FCoV mutuos, gali parodyti korona viruso antikūnių kiekis katės organizme. Kuo daugiau antikūnių, tuo didesnė tikimybė virusui mutuoti. Jeigu antikūnių mažai, katė gali persirgti, tačiau tai nereiškia, kad ji įgaus imunitetą, nes netrukus vėl gali užsikrėsti šiuo virusu.
Korona virusas gali mutuoti bet kada.
„Korona virusas gali mutuoti bet kada. Nėra tiksliai žinoma, kodėl virusas mutuoja kai kurioms katėms, tačiau yra tam tikri faktoriai, kurie padidina mutacijos galimybę. Tai gali būti stresas – kraustymasis, nauji gyvūnai namuose, per daug gyvūnų namuose, ligos, traumos, operacijos, nėštumas ir pan. Taip pat amžius – jaunos ir senos katės labiau linkę mutacijai, silpna imuninė sistema, galimi genetiniai faktoriai“, – vardijo D.Kačenovskytė.
Deja, bet prevencijos prieš korona virusą nėra, reikia tik bandyti apsaugoti katę nuo galimų korona viruso židinių. Pavyzdžiui, jeigu turėjote katę, kuri sirgo korona virusu, prieš priimdami naują į savo namus, vertėtų palaukti ir gerai išsidezinfekuoti aplinką. Jei katė pasigauna virusą, reikia stengtis, kad augintinis patirtų kuo mažiau streso, gerai maitintųsi, gautų vitaminų, šilumos ir meilės.
„Turint katę su korona, geriau neturinčiu šio viruso neimti ir pagailėti gyvūno, tačiau turinčias virusą imti galima. Nesvarbu ar katė serga korona virusu, ar ne, ji yra tokia pati kaip ir kitos ir gali nugyventi tokį patį ilgą ir pilnavertišką gyvenimą. Nereikia bijoti priimti tokio gyvūno į savo namus“, – apibendrino veterinarė Olesia Dubinkienė.
