Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 27d. 21:00

Norite dovanojamo gyvūno? Nenustebkite išgirdę prašymą – pasirašyti sutartį

Šuo
123RF.com nuotr. / Šuo

Kartais žmonės, į savo namus priimantys gyvūną, vėliau jo atsikrato arba netinkamai prižiūri. „Todėl mes prašome pasirašyti sutartį, kuria žmogus įsipareigoja tinkamai rūpintis keturkoju“, – sako jonavietė Gintarė Varžinskienė. Tuo tarpu organizacijos „SOS gyvūnai“ vadovė Ilona Reklaitytė sako, kad pasiimti atgal padovanoto gyvūno teko važiuoti net su policijos pareigūnais. Todėl, I.Reklaitytės nuomone, tokia sutartis yra reikalinga.  

Daugiau nei metus kartu su bendraminčiais beglobiais gyvūnais besirūpinanti Gintarė prieš kelis mėnesius įkūrė asociaciją „Gyvūnų mylėtojų klubas „Jonava“ ir keturkojai“, ir nuo šiol, prieš atiduodama gyvūną naujiems šeimininkams, prašo pasirašyti sutartį. „Mes kasdien susiduriame su baisia realybe, kiek gyvūnų yra išmetama tiesiog į gatvę“, – sakė viena iš asociacijos steigėjų G.Varžinskienė.

Pasak Gintarės, tokią praktiką padiktavo liūdna patirtis, kai žmonės prisiima auginti šunis ar kates, o paskui juos išmeta į gatvę ar elgiasi neatsakingai.

Gyvūnų mylėtojų asociacija priglaudžia be globos likusius keturkojus, o vėliau jiems ieško kitų namų. Tačiau didžiausia problema ta, kad asociacija neturi patalpų, todėl visus gyvūnus tenka apgyvendinti savanorių ar globėjų namuose.

Matas Miežonis / 15min nuotr./Šuo
Matas Miežonis / 15min nuotr./Šuo

Būta atvejų, kada naujiems šeimininkams padovanotas gyvūnas ir vėl atsidurdavo gatvėje, todėl dabar būsimiems šeimininkams siūloma pasirašyti sutartį, be jos gyvūnas neduodamas.

„Buvo atvejis, kai žmonės apsisprendė priimti augintinį, tačiau sužinoję, kad reikia sutarties, atsisakė. Teigė, jog jiems per daug popierizmo“, – sakė G.Varžinskienė.

O neseniai asociacijos nariams teko važiuoti į Tauragę pasiimti padovanotų gyvūnų. „Viena kalytė atsidūrė gatvėje, kito šunelio atsisakė, nes graužia daiktus namuose, nors jam dar tik du mėnesiai“, – pasakojo jonavietė.

Pasirašydamas gyvūno dovanojimo sutartį naujasis šeimininkas įsipareigoja ne tik tinkamai rūpintis keturkoju savo šeimos nariu, tačiau jį sterilizuoti ar kastruoti, jei reikia – suteiki medicininę pagalbą, taip pat skiepyti ir, asociacijai paprašius, pateikti dokumentus, kad gyvūnas buvo skiepytas ar sterilizuotas (kastruotas).

Taip pat prieš gyvūną padovanojant, su naujaisiais šeimininkais kalbama, ar jie yra tvirtai apsisprendę, ar butas, kuriame apsigyvens keturkojis, nėra nuomojamas.

„Nėra taip, kad nedovanojame gyvūno, jei žmogus butą nuomojasi, tačiau tada į viską žvelgiame dar atidžiau: ar tikrai šeimininkai leidžia turėti augintinį“, – sakė jonavietė.

Pasak G.Varžinskienės, jei žmogus ar šeima yra apsisprendę ir pasiryžę gyvūnais rūpintis, be išlygų priimti juos į savo namus, tada problemų dėl sutarties pasirašymo paprastai nekyla.

„Mes manome, kad sutartis žmogų labiau įpareigoja, jis jaučia didesnę atsakomybę. Be to, jei su gyvūnu būtų žiauriai elgiamasi – turėdami sutartį galime lengviau kreiptis į teisėsaugą“, – kalbėjo G.Varžinskienė.

Gyvūnai nedovanojami bet kam

Tokios pačios nuomonės ir VšĮ „SOS gyvūnai“ vadovė Ilona Reklaitytė. Sutartis reikalinga ne tik tam, kad didesnę atsakomybę jaustų pats žmogus, tačiau ir būtų ramiau dovanotojui.

„Nežinau, kaip žmonės gyvūnus dovanoja iš namų, tačiau mes tik su sutartimi ir perdavimo aktu. Visi mūsų gyvūnai yra suženklinti, jie turi identifikacijos kodus. Jei gyvūnas būna kam nors perdovanojamas arba atiduodamas į kitą prieglaudą, taip lengviau jį atsekti“, – sakė I.Reklaitytė.

Bešeimininkiai gyvūnai taip pat nedovanojami bet kam. Tarkim, jei nuo atėjusio žmogaus sklinda alkoholio kvapas – jam keturkojis nebus dovanojamas. Būna situacijų, kad kartais užtenka tik pasikalbėti su žmogumi, ir matai, kad jis nėra apsisprendęs arba dėl „juntamų“ priežasčių jam gyvūno dovanoti negalima.

Prieš dovanojant gyvūną būsimasis šeimininkas turi papasakoti, kaip, kokiomis sąlygomis jį augins.

Jei paaiškėja, kad keturkojis reikalingas kaip sargas, pavyzdžiui, kokioje nors negyvenamoje teritorijoje ir ten bus laikomas „ant grandinės“ – gyvūnas taip pat nėra dovanojamas.

Matas Miežonis / 15min nuotr./Katė
Matas Miežonis / 15min nuotr./Katė

Galima ir bandomajam laikotarpiui

Būna atvejų, kad į prieglaudą kreipiasi šeima, kuri nori namuose auginti šunį ar katę, tačiau gyvūno niekada nėra turėję.

Tada jiems pasiūlomas dviejų savaičių bandomasis laikotarpis – kad žmonės pamatytų, koks gyvenimas yra su keturkoju, kiek jam reikia priežiūros ir panašiai. Bandomasi laikotarpis siūlomas ir tada, kai šeima nežino, ar, pavyzdžiui, vaikas nėra alergiškas gyvūnui. Tokiais atvejais pasirašoma laikinoji dviejų savaičių sutartis.

Būta atvejų, kada „SOS gyvūnų“ atstovai kartu su policijos pareigūnais važiavo pasiimti padovanotų gyvūnų, mat sulaukė signalų iš kaimynų, kad keturkojais nesirūpinama.

I.Reklaitytė pastebi, kas Lietuvoje vis daugiau žmonių, norėdami augintinio, kreipiasi būtent į prieglaudas ir nori suteikti namus be šeimininkų likusiam gyvūnui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:11
02:21
01:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką