Korgis korgiui nelygu
Parodoje varžysis dvi veislės: valų korgiai pembrukai ir valų korgiai kardiganai. Eilinis šunų mėgėjas iš pirmo žvilgsnio šių veislių gali ir neatsikirti, todėl nebus didelės klaidos, jei visus šiuos mielus trumpakojus vadinsite tiesiog korgiais. Tačiau valų korgių veisėja ir mėgėjų klubo prezidentė L.Zizevskė sako, kad šių veislių tik istorinės šaknys vienodos, vėliau jos buvo išskirtos.
Dvi panašias veisles gana paprasta atskirti užmetus akį į šuns uodegą: beuodegiai yra pembrukai, o kardiganai gali pasigirti minkšta, baltų plaukų kuokšteliu užsibaigiančia uodegėle. Tiesa, dabar ir šis požymis ne visada pasiteisina.
„Šiais laikais kai kurie pembrukai gimsta beuodegiai. Tiems, kurie gimsta uodeguoti, niekas jų nukirpti nebeleidžia, išskyrus kai kurias šalis: Baltarusiją, Rusiją, Ameriką“, – aiškina klubo prezidentė. Ji sako, kad veisles skiria ne tik uodega. Esą pembrukai dekoratyvesni, „minkštesni pūkuotukai“, o kardiganai – stambesnių, grubesnių formų ir rimtesnio charakterio, darbiniai šunys.
Išpopuliarino karališkoji šeima
Specializuotoje klubo parodoje žada dalyvauti apie 80 šunų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių: Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos.
Teisėjai keletą valandų vertins šunų grožį, išvaizdą, žiūrės, kaip jie atitinka veislės standartą, vyks ir gražiausių šunų rinkimai. Tradiciškai visos damos ringe dalyvauja su skrybėlaitėmis, kurias prisitaiko prie aprangos stiliaus.
„Šiais metais savo skrybėlaitę parsivežiau iš Londono, bet tikrai puikių galima įsigyti ir Vilniuje“, – kalba L. Zizevskė. Organizatoriai pageidauja, kad renginio viešnios taip pat būtų skrybėlėtos. Žinoma, atitinkamai turi pasitempti ir ponai.
Toks aprangos reikalavimas atsirado todėl, kad korgiai žinomi kaip karališka veislė.
L.Zizevskė pasakoja, kad 1933 m. karalius George'as VI dukrai Elizabeth, dabartinei Jungtinės Karalystės valdovei, padovanojo pirmą grynaveislį korgį pembruką.
„Nuo tų metų pas karalienę visą laiką gyveno korgiai. Tiesa, kiek žinau, jos dukros taksas rankelę pridėjo, ir gimė mišrūnai, kuriuos pavadino dorgiais. Dabar karalienė turi du korgius ir du dorgius“, – apie karalienės augintinius pasakoja L.Zizevskė.
Būtent todėl, anot jos, Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų labiau išpopuliarėjo korgiai pembrukai, ne korgiai kardiganai. Tačiau ji pastebi, kad pamažu daugėja ir kardiganų, ypač Skandinavijos šalyse.
Sekmadienį – prie darbo
Valų korgiai – ganymo šunys, todėl kitą dieną po oficialiosios parodos, sekmadienį, šunys su šeimininkais važiuos į kaimą prisiminti savo instinktų. „Kitą dieną šokame į guminius batus, kad laisvai bėgiotume po didžiulį avių aptvarą, ir suteikiame malonumą šunims“, – aiškina veislyno „Gyvatės ašara“ savininkė L.Zizevskė.
Jos teigimu, renginys organizuojamas pagal visas ganymo testų taisykles, o avių šeimininkė yra oficialiai patvirtinta LKD darbinių šunų kolegijos kaip ganymo testų egzaminuotoja. „Tai nėra toks beprotiškas avių vaikymas po lauką. Į gardą leidžiama po vieną šunį, nes du tokie energingi šunys turi būti arba nepaprastai gerai paruošti, arba gali tas avis užvaikyti, nes jų temperamentas labai didelis“, – sako organizatorė.
Tiesa, kai kurie korgiai esą jau nelabai beprisimena protėvių šauksmą, bet kardiganai ganyme lenkia pembrukus – jų ganymo instinktas tvirtesnis. Į savo stichiją patekusiems šunims – šis renginys tikras malonumas.
„Kai į ganymą vežuosi savo kardiganus, jie tiesiog žiūri į mane ir tartum sako: šeimininke, tu čia tokį stebuklą mums padarei“, – juokiasi korgių veisėja.
Mieli manipuliuotojai
Pirmąją korgių pembrukų kalytę į Lietuvą 1994 metais atvežusi L.Zizevskė sako, kad korgiai – sena, apie 1000 metų egzistuojanti veislė. „Tai šuo, kuris visą laiką gyveno prie žmogaus: padėjo ganyti, svetimus gyvulius išvaryti iš šeimininko teritorijos, savus gyvulius pervaryti iš vienos vietos į kitą, atlikdavo ir apsaugos funkcijas, galėjo ir paukštį nušautą iš vandens atnešti“, – pasakoja veisėja.
Anot jos, šiais laikais, kuomet korgiai gyvena namuose ir neturi daug veiklos, savo mąstymą ir intelektą pajungia tam, kad priverstų šeimininką ir jo šeimą švelniai dirbti sau.
Kardiganai daugiau primena vyrišką poziciją – ką galvoju, tą ir pasakau, o pembrukas – narcizas.
„Jie atrodo labai mieli, gražūs ir saldūs, ypač pembrukai. Kartais būna taip, kad visa šeima tam šuniui tarnauja patys to nesuprasdami ir patys be galo tuo džiaugiasi. O pembrukas guli ant fotelio sau patenkintas, šypsosi ir gano visą šeimą“, – apie šiuolaikinį šuns ir žmogaus ryšį kalba L.Zizevskė.
Nors šie šunys iš tiesų labai mieli, veislę gerai pažįstanti moteris sako, kad taip pat jie energingi, užsispyrę ir sugeba manipuliuoti žmonėmis. „Imantiems mažą šuniuką visą laiką sakau: atsiminkit, jei jūs visuomet parodysite, kad esate šeimininkas, jis su tuo sutiks, bet jei užsileisit ant galvos, bus sunku nukrapštyti“, – kalba korgių bobute save vadinanti L.Zizevskė.
Ji pastebi, kad korgiai linkę kiekvieną kartą patikrinti žmogų. „Ar tikrai negalima šitų saldainių nuo stalo? Na, jei negalima, tai negalima...“, – žaismingai apie šių šunų būdą kalba veisėja. Kardiganai, jos nuomone, truputį tiesesni ir atviresni: „Jie daugiau primena vyrišką poziciją – ką galvoju, tą ir pasakau, o pembrukas – narcizas.“
Svarbiausia būti su žmogumi
L.Zizevskė teigia, kad šie šunys labai gerai prisitaiko prie šeimininkų: jei žmonės energingi, korgiai nenuilsdami visur dalyvaus kartu, jei tinginiauja namuose – jie irgi tinginiaus. Svarbiausia – būti šalia žmogus. Nors jie puikiai tinka ir ramesnio būdo žmonėms, tokiu atveju veisėja pataria gerai sureguliuoti šuns mitybą, nes korgiai linkę į nutukimą, yra ėdrūs ir sugeba gražiai išprašyti kąsnelio. „Jis turi valgyti tiek, kiek juda“, – konstatuoja ji.
Didelis pliusas, kad tai – ilgaamžiai šunys. Seniausiai L.Zizevskės pembrukei neseniai suėjo 14 metų, ir ji, kaip sako šeimininkė, „dar bando vadovauti paradui ir statyti visus į vietą“. Tačiau nutukusiems šunims dažnai kyla sąnarių, stuburo problemų.
Veisėja pastebi, kad šie žaismingi šunys gerai sutaria su vaikais, ypač jei šie pasiūlo įdomių žaidimų. Ji pripažįsta, kad nepatogumų kyla tik atėjus šėrimosi periodui, nes korgių itin tankus kailis ir povilnė, todėl reikia netingėti gerai padirbėti šukomis.
L.Zizevskė sako, kad šie linksmi trumpakojai vis labiau užkariauja pasaulį dėl kelių priežasčių: „Iš vienos pusė, jie nedideli, patogūs kelionėse, iš kitos – tai rimti šunys, kurių nenuspausi ar neužminsi. Jie neturi rimtų sveikatos problemų ir yra pakankamai lengvai auginami.“
Kada: liepos 15 d., nuo 10 val. iki vėlyvos popietės
Kur: pieva prie viešbučio „Margis“, Trakų raj.
Įėjimas: laisvas
